butinai paskaityk monografija apie mindauga urbaiti, nueik i senu medziotoju uzeiga ir ant isskrosto lokio prisedes padiskutuok apie baltas kalaites, kurios pabego ir klajoja memelio gatvemis, ir kad niekad nereikia pykti ant  gyvuliuko. ir is viso, pykcio nereik savy laikyti. ir siaip, ten viska uta-ta tik gerio sviesa.
P.S.
as tokia gera, tokia gera - kaip nomeda. mano akyse - tik gerio kriokliai ir nomedos monogramos bugi duoda.

butinai paskaityk monografija apie mindauga urbaiti, nueik i senu medziotoju uzeiga ir ant isskrosto lokio prisedes padiskutuok apie baltas kalaites, kurios pabego ir klajoja memelio gatvemis, ir kad niekad nereikia pykti ant  gyvuliuko. ir is viso, pykcio nereik savy laikyti. ir siaip, ten viska uta-ta tik gerio sviesa.

L.Pirandelo kūrybos dialektika pagrįsta samprata, kad realybė yra iliuzoriška, o iliuzija gali atstoti realybę. Riba tarp iliuzijos ir realybės trapi. Iliuzija pasikliovęs žmogus gali gyvuoti kaip menininkas su savo kūryba. <...> Taip yra ir pjesėje "Šiaip arba taip"  (pranc. "Comme ci, Comme ca"), vienų vadinamoje pirandeliško iliuzionizmo, kitų racionalaus iracionalizmo pavyzdžiu. Vadinasi, kūrinys tezinis: apie tai, kas yra teisus, o kas ne.

Valdininkėlis Ponca, atrodo, neteko pirmos žmonos per žemės drebėjimą, vedė kitą, bet ją stropiai saugo, atskyręs nuo pirmosios uošvės Floros, aiškindamas savo elgesį tuo, kad ji yra nebe normali ir laiko jo naują žmoną savo dukra, netiki aną mirus. Sinjora Flora pasakoja visiškai priešingai: jos dukra sinjora Ponca esanti gyva, tik dėl vyro pavydo ir kaprizų privalanti dėtis antrąją žmona ir nebendrauti su savo motina. Abi šalys savo motyvus dėsto lyg kokiame teisme.
Bet kas gi teisus? Tiesa turėtų išaišketi paskutiniame, trečiajame veiksme, kaip pagaliau į viešosios opinijos atstovų sambūrį atvedama tamsiu vualiu apsigobusi sinjora Ponca. Tačiau ji pareiškia esanti sinjoros Floros dukra ir antroji sinjoro Poncos žmona. Tai ji sugriauna abiejų šalių - Poncos ir Floros - argumentus. O kai tardytojas suabejoja, kas ji yra iš tikrųjų, sinjora Ponca paaiškina esanti "niekas", arba tokia, kokia ją laiko tie du kiti.

22:21 policininkų kavinė, ruošiantis porytdienos egzui

Antanas Vengris "Lietuvių teatras 1918-1929"

jei tau liūdna ir esi vienišas, akše in Skaistmedzius;
jei linkmas, guvus ir drūtas esi, in Skaistmedzius vis vien eik.

- o dabar  paralelę nubrėžkime , teatrologe jaunoji, tapr Makbeto ir perspektyvaus architekto.

- kac kac Yoko Ono, Mona Liza, Saskija ir Esmeralda - į maišą, į maišą visos vorele, prašom. paskui jus - galeros, Naziro kebabai, brandus nikotinas, papūgėlių myruokliai, tas Kauno kampas, kur geriausiai tamsūs bromai su sadomazochistiniais vijokliais, šiaurės prospekto lempos, nepažįstamos moterys iš padilbų žiūrinčios, įsitaisiusios saugiame savo chalate.
su mulo kanopa sutrypiam, trypiam, draskom ir skaldom, deginame ugnimi ir aerobika skubiname mirties judesius. bet...--- o ne!!!


Refrenas: Peilis susilažina su tamsa, jog paralelės nėra.        Peilis susilažina su tamsa, jog paralelės nėra.
paralėlės nėra,  tavo karma tokia/toks tavo likimas, daba daba blue šalom krrrrrrrrr jahu miaaaau

geru naujuju tau, miela kompiuterio gulbe, jums, libanieciai, taip maloniai aptarnaujantys sioje kavineje, spirgus gausiai dedantys ant kotletu, ir jums, mazijei liuditojai, is panoraminio kalno, kur muzikos akademija, ir jums, damos/kurvos amaretines, su 70% brudnos kakavos, man taip hado gerai davusios pasidziaugimui, grazu ryta padovanojusios...
devyni vestuviniai automobiliai stovi kieme,  gatves kaip po ligos - tuscia ir slidu. itariu, kad viskas baigsis kankanais  pas architektus ir graziais manifestais gyvenima is naujo pradeti.
vakar tai gotai su zvakelemis, tai degalines pistacijos, tai jaunasis koperfildas is ausies kryziu damkes traukiantis.
ars longa vita brevis! muza rubackyte taip graziai per radija sukalbejo, visas ryto allegro laidas ismokau mintinai, surinkau isdauzyta cukru visa.
susiskambinsime is automato, is saliutu fiestos, luztant kablukams, dovydo zvaigzdems skylant i gabalus ir totemus. palmyra su savo laptopu man  juoda karma anonsuoja, kaptiuliacija, baltosios karmos etata naikina. zinai, palmyra, tarp musu kalbant, ar balta, ar juoda, gepardas ar sarafanas, visa yra viena."AHA AHA" - Majos skraiste pritariamai snabzda.
laimingai, biciuliai - toks mano refrenas jums, sia nakti stebuklu, kai gyvulukai nekalba, bet ugnim spaudos.

geru naujuju tau, miela kompiuretio gulbe, jums libanieciai, taip maloniai aptarnaujantys sioje kavineje, spirgus gausiai dedantys ant kotletu, ir jums mazijei liuditojai is panoraminio kalno, kur muzikos akademija, ir jums katules amaretines su 70% brudnos kakavos, man taip hado gerai davusios pasidziaugimui, grazu ryta padovanojusios...
devyni vestuviniai automobiliai stovi kieme, slidu taip, gatves kaip po ligos - tuscia ir slidu. itariu, kad viskas baigsis kankanais  pas architektus ir graziais manifestais gyvenima is naujo pradeti.
vakar tai gotai su zvakelemis, tai degalines pistacijos, tai jaunasis koperfydas is ausies kryziu damke traukiantys.
ars longa vita brevis, muza rubackyte taip graziai per radija sukalbejo, visas ryto allegro laidas ismokau mintinai, surinkau isdauzyta cukru ir artatos isiviriau.
susiskambinsime is automato, is saliutu fiestos, luztant kablukams, dovydo zvaigzdems skylant i gabalus. palmyra su savo laptopu man ispranasavo juoda karma, anonsuoja man kaptiuliacija, baltosios karmos etata naikina. kad ar balta, ar juoda, gepardas ar sarafanas, visa yra viena ir veda i greitkeli.
laimingai, biciuliai - toks mano refrenas jums :*

Bittner'io lasai - tai peles vandenines:
i spastus po sauksteli.

praeita savaite madinga buvo sapnuoti teslos kubelius, voverytes, kojines, egles spindincias.
varciau cia toki sapnu madu zurnala (SMZ).
as gi vaziavau pas Shyva i kaima su raudonomis slidemis. ha, tipo Shyva turi nuosava sodyba su uzsalusiu ezeru, kuriame lydekos supuoja savo vaikucius kartais isshikdamos koki dumbli.  atsirado dar ir austeja su rogutemis, ciuozinejom nuo kalnu- chiuzu chiuzu. o Shyva savo demonisku snukiu snopavo kaip bulius , gara silta leisdamas, nuo kurio tirpti viskas pradejo. tada atejo toks ukininkas, raudonveidis, doras vaikinas, saukdamas:
- akshekit cion, biciuliai, lekiam in saturnu!
ir ble, kad pradejo lekti kurmiai pustazandziai, antys nutukusios, sliekai nariuoti, eziai sloguojantys, luosi tigrai ir mulai....leke taip koki 10 valandu, kol sutemo, atejo pavasaris. tada visi atsirado advokato kontoroje. anas gere kavute is sevizo brangaus sitaip rekdamas:
- valinkit is cia, valinkit!!!
auste kazkur buvo dingusi. lyg tai i maskva nujojo ant gepardo, nes jai paskambino - tipo ten mergu nera. nu tai as likau viena, susilanksciau slides, pagrojau smuikelium, paskui akmenukais ir pabudau.

nuo kaktos lig pagurkio - debesys
nuo Topo centro lig mariu - Lotte lehmann archyvai
nuo gimto balkono lig Liuto - jaunas kunas
15 aru is Birstono - konsultantas ersketroziu
auskaru supynes  brangu brangu
skanus demonai centrifugas gadina

ir tuomet pasirode Liutas su dviem maiseliais rankose: druska pirmajame ir citrinu ovalais - antrajame.
piemeneliai baugiai dairesi - keisdamosis ir mainydamos savo judesius trukciojo saltosios ugnys. butent jos ir sustabde mane beveik prie namu duru, kur turejo vykti fechtavimosi turnyras.
nors saule - ta apdujusi antis - dar tunojo po koldra, o seminarijos laikrodis rode 3, sniege suvirte girti fejerverkai skleide akinancia sviesa.
priguliau po zibintu, nepilnameciai ejo rateliu.
viena daina buvo apie henriko ritualini krauja, antroji - labiau fizionolige.
KAUNAS KAUNAS - skandavo usotas tapytojas spardydamas aleksoto tilto zibintus.
KAUNAS KAUNAS - dainavo suoleliai ir sukrype balkonai.
visi sustojo ratuku ir sukosi tol, kol atsidure kalendra ir imbieru kvepianciame ashrame. bet kadangi ten nelabai patiko, sugrizta atgal - prie petrasiunu kaminu, suglumusiu senamiescio gulbiu ir kitu archietipu.