Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2021-06-04 12:46
Zibintininkas

Kitam gyvenimui

pirmiausia nubusti
2021-04-24 23:47
Zibintininkas

ARūnas, BEnas, ROmas, NAgliS

Amžinatilsį.
Kartu su Benu išplaukė į amžiną Nidą...
2021-02-08 12:51
Zibintininkas

***

įrašų nėra
2021-02-04 23:30
Zibintininkas

Amžinatilsį, Profesore.

Vos prieš valandą LRT portalas paskelbė liūdesio žinią: „Mirė filosofė, eseistė, literatūros kritikė Jūratė Baranova“

Nuostabi dėstytoja. Nuostabus žmogus. Laivas žmogus. Galėjo diskutuoti visomis temomis, visur išlaikydamą erudiciją ir genialumui būdingą kuklumą. Mane labai palaikė visame kūrybiniame kelyje...
Dar visai visai neseniai susirašinėjom, taip neseniai... Net nespėjau atsakyti į jos paskutinę žinutę:
„Vainiau, norėčiau nusipirkti Jūsų knygas. Turiu tinkamo amžiaus anūkę“.
Labai nustebau, kad parašyta po „mirė po sunkios ligos“, nes dar, rodos, prieš karantiną girdėjau jos balsą, kaip keista, gal sekundės metais pavirto, o metai – sekundėmis. Kiek daug kartais nežinome apie vienas kitą. Tolstame, plečiantis Visatai...
Ji atrodė tokia stipri, spinduliuojanti išmintį ir gerumą.

„Jetau, aš ją irgi puikiai pamenu, tos jos ilgus baltus plaukus ir ugnį jos vidaus.“ – ką tik parašė mano draugė.

Noriu pasidalyti vienu iš paskutiniųjų Profesorės įrašų. Ji pirmiausia pasidalijo daina: Андрей Макаревич – „Отдайте Литовцам Литву“ („Atiduokite Lietuvą lietuviams“ – „Машина времени“ lyderio Makarevičiaus daina, sudainuota po Lietuvos Sausio 13 įvykių).

Po juo parašė tokius TEISINGUS žodžius:

„Du kartus klausiausi dainos ir abu sykius ašara nuriedėjo. Šiandien po trisdešimt metų atrodo, kad taip ir turėjo būti. Bet galėjo būti labai visaip. Kiek vėliau jau valdant Jelcinui, čečėnai buvo traiškomi, bombarduojami atsivėdėjus. Įvyko stebuklas. Pavyko prasmukti pro atsivėrusį plyšį. Štai katalonams niekaip nepavyksta. Pavyko įtikinti. Paleido... Iki žemės lenkiuosi visiems, kas išdrįso priešintis, kas sumaniai vadovavo tuometiniam parlamentui, visoms aukoms, visai palaikymo komandai Rusijoje ir pasaulyje, ir pagaliau tam, kuris, visgi apsigalvojęs, paleido. Niekaip nesuprantu diskusijų dėl Vytauto Landsbergio statuso. Juk esame laisvi – turime dosniai dalintis laisvo pasaulio galimybėmis. Akivaizdu, kad jis buvo valstybės vadovas, išvairavęs jos vairą labai sunkioje situacijoje. Todėl iki žemės lenkiuosi ir jam ir dėkoju visiems už nusisekusį savo gyvenimą – už galimybę reikštis laisvai, rašyti knygas, kurios šauna į galvą, bastytis po pasaulį, kur papučia vėjas... Būtent dėl to galima buvo garbinti Nietzsche, o ne Marxą, gilintis į prancūzų postruktūralizmą, o ne į Lenino poleminius raštus. Viešpatie, baisu net pagalvoti, kas su mumis būtų buvę, jei to nebūtų įvykę...“

Būtent šie žodžiai apie Lietuvą, Laisvę, Vienybę... Dabar skamba vėl ir vėl. Ir išlieka tokie aktualūs.

Amžinatilsį, Profesore.

2020-11-26 23:22
Zibintininkas

Tu man

Мой костер в тумане светит!
2020-11-24 13:09
Zibintininkas

***

A. J. sugrįžtuvės
2020-11-20 19:29
Zibintininkas

***

Pilotas Jo paklausė: “O kas yra tiesa?!”
"yra tiesa?!” - atitarė Autopilotas
2020-10-29 19:19
Zibintininkas

- * -

Corona

Iš rankos man ryja ruduo savo lapą: draugaujam.
Iš riešuto gliaudome laiką ir mokom jį vaikščiot:
laikas sugrįžta į kevalą.

Šventadienis veidrody,
miegam sapnuos,
lūpos kalba teisybę.

Akys slysta žemyn mylimosios kūnu:
mes apžiūrim viens kitą,
mes kalbam kažką neaiškaus,
mes mylimės kaip atmintis ir aguona,
kaip kiaukutuos vynas,
kaip jūra mėnulio rausvam spinduly.

Mes stovim, apglėbę viens kitą lange, jie žiūri iš gatvės,
jau laikas žinoti ir šitai.
Jau laikas, kad akmenys imtų žydėti,
kad nerimas degintų širdį.
Jau laikas, kad laikas ateitų.

Jau laikas.

Vertė Sigitas Geda

Celan, Paul. Aguona ir atmintis: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1979.
2020-05-14 21:24
Zibintininkas

karantinas

Dažnai pagalvoju, kad yra tokių universalių eilėraščių, kurių semantika keičiasi, kai kinta ir pats fonas.
Jono Strielkūno mintinai išmoktas ir išgrotas eilėraštis - nori nenori - dabartiniu laikotarpiu įgauna naujų aspektų.

"JINAI"

Jinai be kaukės ar su kauke,
Su aukso spinduliu plaukuos
Tavęs kiekvieną dieną laukia
Ir kantriai seka iš paskos.

Tu nematai jos rūbų grožio,
Tu nežinai jos išminties.
Jos rankoje pintinė rožių
Ir plieno dalgis ant peties.

Jinai ne tai, ką tu galvoji,
Jinai ne tai, ko tu bijai.
Planetos krinta prie jos kojų,
Ir aukštos erdvės lenkias jai.

Be jokio kelio ir be tako,
Anei tamsi, anei šviesi,
Jinai ateina ir pasako,
Kad tu toks pat, kaip ir visi.

Strielkūnas, Jonas. Trečias brolis: Eilėraščiai. – Vilnius, Vaga, 1993.
2020-05-13 22:12
Zibintininkas

nu rašykai....

kaip gerai jūs rašot! Per pastarąją savaitę perskaičiau tiek darbų kaip geriausių eilių almanachą.


1 2 3 4 5
[iš viso: 45]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą