kad tave lauke toks karštis
kad tave
kad taip žiedlapius išbarsčius
po gaivia

srovele kuri dar teka
kad tave
kyla žolės į ataką
gaiviame

nepasiekiamame slėny
kad tave
susilietume į vienį
buvime

kur šaltinis jaukiai kviečia
jo srove
kad tave nupraust galėčiau
kad tave

///

kad jį kur birželio karštį
kad jį kur
nuo dilginių odą peršti
nė mur mur

kad ją kur tą tingią katę
kad ją kur
mat plotelį gaivų matė
įsikurt

kad pelė saugi po šluota
kad ją kur
šįkart net ir katei duota
išsidurt

kad jį kur birželio lietų
jo nėra
nusileisti gi galėtų
kur sausra

kad juos kur žvaigždes ir vėjus
kad juos kur
kas tiek jų danguj prisėjo - -
nė mur mur

staklėm gaudžia visas miškas
ir šaltinis ten ištryškęs
tarsi verktų girių dievas milžinų

tiek jų retino ir kirto
kirvių mostai vėjo tvirto
su kuriuo nelyg į kovą išeinu

už visus kuriuos dar myliu
mano saujos pilnos gilių
aš tikiu - išaugs iš jų giria

sužaliuos per lietų smulkų
saugos nuo perkūno kulkų
miško brolius amžinam kare

kai nusitrina valstybės
tu lieki dar įsikibęs
į medinę ranką – ją laikai

tol kol suksis laiko ašys
kol žvėris riaumos pranešęs -
kad jau baigės žvėriški laikai...

plagio

:D

- ir iš kur tas laukų geltonumas?
- iš savęs

7.

ant stalo Bložės
„Septyni šienpjoviai“

už lango
mėnulio pjautuvas
guldantis
geltonas žvaigždynų varpas
už durų
vėjas prašos į vidų

už vėjo durys
neužsklęstos
neužrakintos

vis klausantis
kantriai
vis tikintis

o gal ateis
tokia
diena

https://www.rasyk.lt/kuriniai/234033.html

etc., etc., etc.

kitkas seniai nugulė ir knygose, nenuostabu, kad įvaizdžių valiuta cirkuliuoja. Tai rodo gyvybės procesą.

- ir iš kur tas laukų geltonumas?
- iš savęs, bet aš jo neprivatizavau. Imkit ir braidykit kas norit. Gulėkit. Auginkit bedugnes.
Klausykitės Stingo: https://www.youtube.com/watch?v=KLVq0IAzh1A

žemuogės ir šimtakojai

atsiprašau DurnAdomio, kad įžeidžiau. Tiesiog aš krečiu kaip grūšias, kai nusišnekat kartais, bet myliu iš dūšios ir konfliktų nenoriu.

klausykis
vidinio valso

ŽŽ

balandis žiauriausias
paukštis
skleidžiąs sparnų vėduokles
plyštančius pumpurus
nuo alyvų šakelės snape

kad tu pa
SPRING
tum

ulduk

taria žvelgiąs į saulę
jau greit nematysiantis nieko

tykiais vėjo žingsniais liuoksi
šriodingerio ka(l)tė

kaip vėjo gūsis
pagauna balandį
ir taršo

nelyg marčėnas
jaunos filologės eilėraščius

plunksnas į plunksnas
ikaro karingą krytį
krytį kaip tikslingą kryptį žemyn

be jokios egzistencinės baimės

kol lieka
pagalvės nuodraikos
kol lieka
juodoji dėžė

atsakiklių
juostelėj dviejų pilotų balsai

pirmasis klausiantis
kas yra tiesa

antrasis nukreiptas
į stiuardesę

norėčiau Late
jei galima

dvigubo dugno