staklėm gaudžia

staklėm gaudžia visas miškas
ir šaltinis ten ištryškęs
tarsi verktų girių dievas milžinų

tiek jų retino ir kirto
kirvių mostai vėjo tvirto
su kuriuo nelyg į kovą išeinu

už visus kuriuos dar myliu
mano saujos pilnos gilių
aš tikiu - išaugs iš jų giria

sužaliuos per lietų smulkų
saugos nuo perkūno kulkų
miško brolius amžinam kare

kai nusitrina valstybės
tu lieki dar įsikibęs
į medinę ranką – ją laikai

tol kol suksis laiko ašys
kol žvėris riaumos pranešęs -
kad jau baigės žvėriški laikai...