Kalbant apie gyvenimo paprastumą ima juokas. Gyvenimas toks paprastas, kol nereikia dėl gyvenimo kovoti, bet kai pradedi galvoti iš kur gausi pinigų sekančiai vakarienei — tada prasideda visos problemos.

Pinigai ko gero yra pati paklausiausia tema pasaulyje, nes visiems jų trūksta. Būti be pinigų yra labai paprasta, tiesiog nieko nedaryk ir viskas. Ir tada pamatysi kaip šitas pasaulis tave suryja.

Jei žmogus negali patenkinti savo poreikių, jam gyvenimas pasidaro labai sudėtingas — jis neturi laiko pamąstymams: kokį čia biznį susukus, kai žmogus neturi pinigų jis pradeda galvoti labai primityviai. Nes žmogui reikia pinigų dabar, o ne po dešimt ar dvidešimt metų. Turtingi tampa turtingais, o vargšai tampa dar labiau nuskurę. Tokia yra kapitalizmo sistema, ir kartais atrodo, jog kai kurie žmonės turi didesnes galimybes nei kiti. Juk viską, kas šiame pasaulyje geriausia pasiima turtingi, gabūs, talentingi ir išskirtiniai žmonės. Įstatymus parašė turtingi žmonės turtingiems žmonėms. Jei būtum labai turtingas ir sėdėtum aukštoje pozicijoje — tu nematytum vargšų, nes visiems turtingiems atrodo, jog viską galima pasiekti pačiam. Nors reikia pripažinti, jog be kitų žmonių pagalbos vargu ar ką pasieksi. Juk kiti žmonės tau duoda pinigus, o norint pinigų reikia rinkai pasiūlyti kažką. Jei pasiūlysi kažką paklausaus, tai pinigai atsiras akimirksniu, tačiau tu pasiūlyk, kad toks gudrus, todėl taip ir gaunasi, jog paprastas žmogus, kuris nieko neturi, nieko nemoka, o jei jis dar invalidas — jis nieko pasiūlyti negali.

Mes galime tikėti pasakomis, jog visi yra lygūs ir visi viską gali, bet paklausk savęs, koks žmogus nenori turėti pinigų? Nenori būti garbinamas ir pripažintas? Visi to nori, visi nori dominuosi ir pasauliui kažką duoti ar palikti, tačiau tai padaryti yra labai sunku.

Labai sunku prasimušti į gerbiamus žmones, ir gauti socialinį statusą. Jei neturi pinigų — neturėsi ir antrosios pusės, jei esi vaikinas, neturėsi ir vaikų. Šiais laikais, tas, kuris neturi ką pasiūlyti kitiems yra nereikalingas. Mes tiesiog nebematome žmogaus, o kai neturi ką pasiūlyti — tu gali su tuo susitaikyti ir gyventi taip kaip gyveni, arba kažką keisti — susirasti darbą ar dar kažką, tačiau pakeisti save yra be galo sunku, kartais atrodo, kad pakeisti kitus yra lengviau, nors iš esmės niekas nesikeičia — visi mes išliekame tokie patys. Kas su milijonu ir sėkmė, kas be milijono ir sėkmės. Juk jei esi visuomenei nereikalingas, tai jokio produkto tu nesukursi ir niekas jo iš tavęs nepirks, jei ir sukursi, nes paprasčiausiai žmonės tavimi netiki ir tavo produktas yra nereikalingas, nes apstu tu produktu iš žmonių, kuriuos visuomenė gerbia.

Todėl ir kyla klausimas, ką veikti gyvenime, jei dirbti ir pataikauti kitiems nenori. Kaip palengvinti savo gyvenimą? Kaip palengvinti žmonijos gyvenimą? Ir kaip suteikti bent kažkokį garantuota gyvenimo kokybės lygį. Tas, kuris buvo varge supranta varguolius, o tas, kuris varge nebuvo — jis nesuvokia kaip išties yra sunku kažką pasiekti. Vėl gi, kai kuriems viskas ateina lengviau, kai kurie turi potraukį sudėtingiems dalykams, o kai kurie neturi. Mes visi skirtingi ir reikia nuo to pradėti. Gyvenimas iš ties yra labai paprastas, kol gali patenkinti savo poreikius, o jei savo poreikių nepatenkinsi — tu numirsi, tačiau yra ir kitas gyvenimo aspektas, jei mes tikime dievu. Jei dievas tave sukūrė, jis jau žino ką tu čia darysi ir nieko tu negausi, jei tas dievas nepanorės, tačiau žvelgiant į žmoniją ir kaip viskas vyksta, akivaizdu, kad joks dievas čia nieko nevaldo. Visi dievo kūriniai yra savarankiški. Aš nesu tikintysis, nes tikėti religijomis yra nuodėmė. Jos bukina žmogų, ir verčia su savo gyvenimu susitaikyti, tačiau jei už savo gyvenimą tu nekovosi, tai nieko tu ir neturėsi. Juk mes gyvename aršiose sąlygose, kiti žmonės nėra mums draugai, jie greičiau yra mūsų priešai, nes kuo mažiau žmonių tuo daugiau resursų tau. Kad ir kaip bemąstysi, esi priverstas konkuruoti dėl išgyvenimo. Norisi, kad viskas būtų paprasta, tačiau taip nėra, kol negali patenkinti savo būtiniausių poreikių.

Žinoma nėra ir jokio sąmokslo prieš žmones, juk niekas netrukdo gyventi taip kaip nori. Tačiau pasaulis nėra taip lengvai prieinamas. Jei būtų galima visus sukontroliuoti, tai jau seniausiai būtume gyvenę kokioje nors utopinėje sistemoje. Visų žmonių nesukontroliuosi, kiekvienas privalo kovoti už save. Jei gyventume kokiu tūkstantmečiu atgal mes negalėtume visą dieną miegoti ir kiurksoti prie televizoriaus ar kompiuterio, kadangi tikras gyvenimas yra nuožmi kova dėl resursų ir žmonės tai pamiršo. Todėl ir sakau, jog dabartinis gyvenimas yra žymiai lengvesnis nei jis buvo prieš porą tūkstančių metų. Turėk pinigų — turėsi viską. Tačiau ne už viską gali gauti pinigus. Galime galvoti, jog gyvenimas neužbaigtas. Bet gyvenimas buvo toks nuo pat pradžios, juk mus visus, kaip ir gyvūnus taip ir mus veikia gamtinės sąlygos. Aišku retas, kuris norėtų pripažinti, kad yra gyvūnas, bet žmogus, jis nežino nei kas jis yra, nei ką jis čia daro, nei kaip jis čia atsirado. Žmogaus smegenys yra pritaikytos išgyvenimui, todėl kiekvienas žino kaip reikia išgyventi, antraip jis tiesiog numirtų ir šitas žaidimas pasibaigtų.

Per daugelį metų, mes vis dar nesame biologiškai pasiruošę išgyventi vieni, kiekvienas mūsų esame priklausomas nuo kitų. Jei kiti su mumis pasidalins kažkuo, tai mes ir turėsime. Bet niekas nieko už nieką neduoda, todėl norint kažką gauti, reikia kažką pasiūlyti. Nori pinigų, paslaptis yra tiesiog darbe, tačiau kapitalizmas taip padarytas, kad ne visi turėtų darbą. Visi dirbti tiesiog negali. Jei rinka prisipildo, perteklius tampa nereikalingas ir belieka tik persikvalifikuoti ir ieškoti kažkokių naujų galimybių. Tačiau jei žmogus nenori būti vergas ir nenori dirbti, ir nenori tarnauti — jam belieka sukurti savo verslą ar kažkokią veiklą, tačiau ne viskas yra paprasta. Pakalbėti yra paprasta, o kažką išties didingo nuveikti yra be galo komplikuota. Ir toliau eigoje, viskas taps dar sudėtingiau. Iš esmės žmogaus gyvenimas darosi intelektualiai sudėtingas, fiziškai jis lengvėja.

Juk žmogaus smegenys yra ribotos, todėl dabar verslininkai kaip Elon Musk, galvoja, kaip padidinti smegenų našumą. Žmogus negali atrašyti dviejų žinučių vienu metu skirtingais telefonais, žmogaus išeinamasis našumas yra žymiai mažesnis nei įeinamasis našumas. Kaip sakant problema yra I/O sferoje. Input / Output. Ir kai atsiras dirbtinis intelektas, kuris nuveiks visus žmonijos darbus, žmogus taps tokio lygio sutvėrimas kaip bakterija, nes dirbtinis intelektas tobulėja žymiai greičiau nei žmogus. Signalas praeina greičiau nei pas žmogų, o ką jau kalbėti apie atmintį ir kitus dalykus. Žmogaus smegenys nėra sukurtos intelektualiam darbui, kadangi ne kiekvienas žmogus gali imti ir kažkokį produktą sukurti. Žmonijos atradimai atsirado vienas po kito, o ne visi iš karto. Kaip sako išmintis: darbas padarė žmogų iš beždžionės, bet žmogus dirba ne dėl to, kad nori, o dėl to, kad gali. Žmogaus gyvenimas yra labai sudėtingas ir kaip taisyklė pastoviai kyla naujos problemos, o žmogus, nes gali, tas problemas sprendžia. Kitaip tariant ne mes valdome materiją, o materija valdo mus, nes mes tą materiją kuriame. Kiekvienas daro pagal savo galimybe, kas mąsto ir rašo, o kas namus stato ir nėra žmogaus, kuris neprisideda prie pasaulio kūrimo. O kai dirbtinis intelektas pradės dirbti už žmogų, visi pradės eiti iš proto, nes paprasčiausiai neturės ką veikti, arba visi bus menininkai, kūrėjai.

Kas sukurs robotus ir dirbtinį intelektą, tas valdys šį pasaulį, todėl vyksta nuožmus karas šioje sferoje. Nes gyvenimas toks paprastas.

Sistema, tai žmonių veikimo modelis, o ne ekonomika ar kapitalizmas, ar dar kažkas kito.

Tai reiškia, kad sistema turi labai žemą savęs suvokimo lygį. Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų gal ir supranta kas jis yra individualiai – atpažįsta savo lytį, odos spalva, individualius bruožus.

Bet didžioji žmonių dalis nesuvokia, kas įtakoja visą sistemą. Žmonės per visą gyvenimą nesupranta kodėl jie taip ar taip gyvena ir ką jie daro su gyvenimu, nes iš esmės kiekvienas susirūpinęs savim ir nemato didelio vaizdo, nes tam reikia suvokimo pastangų – kuo žmonės iš esmės nepasižymi.

Esmė ta, kad kolektyvinis protas jis kaip ir žino, kad jis yra, bet jis savęs nesupranta, o tai reiškia, kad į eterį eina labai daug įvairios informacijos savęs ir tuo pačiu savo aplinkos suvokimo srityse ir visą tą informaciją iš esmės yra šūdas, kol kažkam kažkas nedaeina ir jis ne parašo dar kažkokią informaciją.

O kadangi yra labai daug įvairios informacijos, sistema pati nesugeba visko susemti ir kažką išanalizuoti naujo ar sumoduliuoti kažkokią situaciją.

Jei kažkam pavyktu suprasti, tą faktą, kad žmogus nesuvokia savęs kaip sistemos dalyvio, kuris iš esmės negali pasirinkti nes nuo gimimo gauna įgimtą žmogaus psichologinį tipą, kurio neįmanoma pakeist, jei gimei mąstytojas – tu negali būt darbuotojas, nes tai nėra tavo funkcija.

Tai reiškia suprasti panašiai kaip ir skruzdėlyną, nes skruzdėlynas yra sistema, tai puikiai matyti iš išorės, kai tu esi stebėtojas. Bet pamatyti save sistemoje ir tai suvokti yra labai sunku, nes žmogus nemato viso vaizdo. Pas dauguma žmonių yra intuityvinis mąstymas, todėl visi galvoja kad jie yra individai kurie kažką pernelyg reiškia.

Sistema nežino kiek gyvų, kiek gimė, kiek mirė – jinai to nejaučia, ne dėl to, kad negali, o dėl to, kad informacijos apdoroti nesugeba, nes eteryje dėl savęs nesuvokimo yra labai daug šiukšlių. Viskas kaip ir gerai, bet žmonės patys nesupranta, kad su tam tikra informacija dirba tam tikri žmonės.

Būti parazitu tokioje sistemoje neįmanoma, nes jei nedirbi, tai nereiškia, ką nemąstai ir neprisidedi prie sistemos savęs suvokimo.

Parazitizmas yra neįmanomas dėl to, kad sistema niekaip negalėtu savęs suvokti jei neatsirastu žmonių, kurie ties tuo dirba. Ir kaip ir viskame atlygi gauni ne darbo metu, o jau po darbo. Nesvarbu ar tas darbas trunka 10 ar daugiau metų.

Kodėl ta simuliacijos teorija labai paplito, kuria teigia elonas muskas ir kiti filosofai futuristai.

Tai yra ne dėl to, kad tai kažką praktiškai keičia. Tai yra todėl, kad tai yra užuomina sistemai apie save. Simuliacija, irgi yra sistema, bet tiesiog kitokio pobūdžio, kas visiškai nesusieta su žmonėmis, o tik su žmonių gyvenama aplinka.

Esmė yra ta, kad vienas žmogus jis negali nei sukurti sistemos nei dar ką, nei jis gali išgyventi.

Sistemai nesvarbu ar kiekvienas individas prisideda. Tu pažiūrėk į žmones kai kurios, gyvenimo prasmės ieško žaidime. Tai reiškia, kad sistema nelabai skiria fantastika nuo realybes, virtualaus pasaulio nuo tikro, o tai tik todėl, kad jinai pati nėra apibrėžusi kas yra tikra, kas yra tiesa, kas yra melas. Nes jinai to nesupranta, o kol nesupras. Jinai analizuos menkiausia užuomina, kuri prives prie kažkokio didesnio savęs suvokimo.

Tai, kad jinai savęs nesuvokia, tai nereiškia, kad jinai nebando. Kiekvienas intelektualus organizmas bando save suprast, tuo tarpu ir kolektyvinis protas, o apie tai nežino beveik neivienas organizmas, kol jam nepasako.

Todėl iš esmės yra svarbu apšviesti žmogų nuo pat mažens, kad jis žinotų ką jis daro šitam pasaulyje.Bet kol sistema nežino pati, tol jinai negali visiems perpist proto nuo pat mažens nes tiesiog trūksta informacijos. Sistema kaip ir supranta, kad jai reikia išgyventi, o dėl to reikia kažką praktiškai daryti, todėl savęs suvokimas nukrenta kaip ir į antrą planą, bet tai nereiškia, kad tai nėra svarbu.

Kaip ir viskas – sistema bando ir laukia, kol kažkokiam individui ar individų grupei daeis kas čia vyksta ir kai tai daeis, tai bus perpista visiems, visiems išaiškina. Visais kanalais praplaus informacija apie savęs suvokimą ir žinos kiekvienas. Sistemai pačiai kaip ir neefekyvu, kai didžioji dalis nesupranta ką daro, o viską daro pasąmoningai.

Paskutinis ką aš mačiau internete ir gan seniai yra “We are One”, tai jau reiškia, kad sistema žino, kad ji egzistuoja, nes kitaip tokia informacija neplistu.

Dar reikia nepamiršt tokio dalyko, kad pradine informacija turi pereit per daug “tos pačios srities ekspertu” nesvarbu ar profu, kuriems moka pinigus, ar hobiistu bedarbiu kaip aš kurie nieko daugiau nedaro gyvenime, kaip tik bando kažkodėl suprast tokių dalykų.

Vienas dalykas yra analizuoti jau esamą informaciją, o kitas dalykas yra suvokti kažką naujo apie save kaip visuma. Juk iki šių dienų analizuoja religija specialistai, o tai yra ne dėl to, kad kažkam patiko ar dar kažką, o tik dėl to, kad analizuoti informacija yra žmogaus funkcija, kuri priveda prie naujos informacijos.

Informacijos tu nesugalvosi, nes jei nebūtum sociume tai tu būtum mauglis ir tiek. todėl tas suvokimas yra sistemos nuopelnas.

Žmogus pats nesirenka ką jis darys gyvenime, jei jis gime darbuotoju, tai jis ir bus darbuotojas, o toliau ateityje niekas neturės plataus išsilavinimo kaip turi dabar, nes nebus laiko mokytis labai sudėtingus dalykus, nes sistema sudėtingėja kiekviena diena, o sistema to nesupranta.

Kadangi sistema aiškiai nežino, kas jinai yra tai jinai duoda labai dideli krūvi sau apdorot, nes jinai “galvoja” ir kol kažkas kažką sugalvos ir tai kaip bus pritaikyta gali praeit labai daug metų, tai nereiškia, kad kažkas kažką supranta ir staiga visi tai žino – ne. Visi žino tai kas yra aktualu, o šiuo atveju tai išgyvenimas savo fizinėje aplinkoje.

Sistemai, iš mano perspektyvos yra labai svarbu save suprast ne tam, kad jinai pasidarytų kitokia ar dar kažkas, o tiesiog kad jinai sumažintų sau informacijos apdorojimo krūvį nereikalingose sferose, bet to negali padaryt tol, kol jinai neskiria gėrio nuo blogio, tiesos nuo melo, fantastikos nuo realybes.

Kai nežinai, gali labai daug visko pagalvot. Žmonės nepatenkinti savo darbu ne dėl to, kad jiems nepatinka dirbti, o dėl to, kad jie negali pasirinkti ką dirbti. Tai yra tik todėl.

Kai sistema pilnai save suvokia, tai matyti iš skruzdėlyno, nors tai yra klausimas ar skruzdėlynas pats suvokia ir ar sistema gali save suvokt ar tai išvis įmanoma ir ar tai reikalinga. Čia yra didelis klausimas. Visa ta ekonomika, politika yra išgalvota nevalingai, nes niekas negali sugalvot “dirbtinos sistemos”, kuri veiktu absoliučiai visus žmonės. Todėl galima sakyt, kad sistema pati save sugalvojo to nesuvokdama visais gyvenimo aspektais, visas technologinis progresas ir sukurta infrastruktūra yra sistemos nevalingo mąstymo produktas ir darbas.

Todėl žmonės nesuvokdami kur jie gyvena ir kas jie yra negali integruotis į sistemą taip kaip jie nori, jie gali tik prisitaikyt prie sąlygų to nesuvokdami, ne dėl to kad jie ne mąsto ar dar kažką, o todėl kad sistema nesugeba individualiai kiekvieno nukreipti ir paruošti ir susidaro toks įspūdis, kad tu pats kažką gali paveikt ir nuveikt ir kažkaip kažką gaut jei veiksi pagal kažkokias išankstines taisykles kurios kaip ir viskas yra nevalingai sukurtos.

Vienaip ar kitaip sistema progresuoja, tiek savęs suvokimo prasmėje, tiek technologinėje pusėje.

Dar kitas klausimas ar funkciją atliekančiam žmogui yra būtinybė kažką suvokt daugiau ir ar jis bus sąmoningas ar nesąmoningas suvokimo prasme, kažką keičia individo gyvenime.

Reikia atminti ir tokį dalyką, kad technologinio ar muzikinio ar kokio nors kitokio pobūdžio mąstymą atlieką vienetai žmonių, juk atradimą padaro vienas žmogus arba jų grupė ir tada visi gauna tą atradimą. Tas pats yra ir su sistemos savęs suvokimu, jei tai yra būtina savęs suvokimo informacija pasieks kiekvieną žaibišku greičiu

Galu gale gyvenime nėra ką veikt, jei tik sėdėt ir nieko nemąstyt ir niekaip neprisidėt prie to pačio sociumo vertybių kūrimo, ar kažkokių kitų technologijų ar meninių dalykų. Žmogus jis jau priverstas kažką kurt arba dirbt arba mąstyt. Ir čia nėra labai svarbu ar jis valingai ar nevalingai tai daro.

Tie patys ir norai, juk tiek daug žmonių nežino ko jie nori, o tai nereiškia, kad tu gali pasirinkt tai ko nori ir kažkaip kažką gaut – gali gaut tik už nuopelną, o jei grėbsi lapus tai tu ir nepadarysi jokio reikšmingo darbo, todėl tokiu atveju tu niekada neuždirbsi daug pinigų ar progresuosi darbe, tai reiškia kad pats žmogus nesuvokia, kad jis savo gyvenimą aukoja nereikšmingui dalykui, bet čia kaip ir nėra mano problema, nes ir mąstymo sferoje daug žmonių daro nereikšmingą informacijos apdorojimą, kuris tik teršia eterį, o kai eina kažkas svarbaus ir reikšmingo – dauguma negali suvokt ir jiems tai neįdomu, kol kažkoks autoritetas apie tai nekalba ar medija neplauna smegenų.

Visi visiems plauna smegenis. Aš jums – jus man ir nuo smegenų plovimo atsijungti neįmanoma, nes esi sociume, bet ko nesupranta žmonės yra tai, kad tai nėra smegenų plovimas, nes žmogus kaip ir neturi asmeninio proto, kuriuo gali kažką išmąstyt apie tai ko jis nesupranta. Čia kaip pavyzdį pateiksiu matematika – jei tu nežinai ką reiškia 2 + 2 = tai tu ir neišmąstysi nieko, kad ir kiek laiko tu žiūrėsi į tuos simbolius, kurie iš esmės nieko ypatingo nereiškia. bet kai žinai simbolių reikšmę, tai jau gali kažkaip susumuot, bet kuo sudėtingesni skaičiai, tuo sunkiau kažką išskaičiuot žmogui, kuris nėra gimęs daryti kažką toje sferoje.

Tas smegenų plovimas, yra pateikiamos užduotis tiems, kam reikia, nes sistema nesuvokia kas ką daro, todėl informuodama per masinius kanalus ji duoda užduotis mąstymui tiems, kuriems tai aktualu. Išėjus iš proto atrodo, kad televizorius ar radija kalba tiesiogiai su tavim. Bet jei kalba su visais, tai ir su tavim ar ne? O jei tu vienas kambaryje ir daugiau nėra nieko ir tu klausai, tai tu turi suprast kad tau sako. Taip yra formuojama nuomonė visų žmonių, bet jei tau neaktualu tai tu užduoties neišspręsi, o nuomonės neturėsi.

Žmonės visi galvoja, kad tai jie patys sau sukuria kažkokia nuomonę, ar kažkokias vertybes – tai yra todėl, kad žmogus nesuvokia kokiam sisteminiam organizme jis gyvena. Vienas dalykas yra žinoti, o kitas dalykas yra suvokti, o tai suvokti pakankamai sunku kai niekas apie tai nekalba.

Aš apie tai ieškojau informacijos internete ir nieko neradau, todėl darau prielaidą, kad tai yra pati pradžia šitos idėjos, nors yra žmonių, kurie apsimeta, kad tai jau žino. Ir kad tai yra žinoma labai seniai, bet sakau vienas dalykas yra žinoti, o kitas dalykas yra suvokti.

Žinai, kad turi laikrodį, bet tu nesuvoki kaip jis veikia, nes ne tu jį sukūrei. Todėl galima sakyti, kad žmogus gyvena pasaulyje virš savo suvokimo, bet tai nereiškia, kad jis nebando suvokti.

O be to sistema negali suvokti realybes iš kitos rūšies perspektyvos, todėl realybė visada bus tokia kokia mes ją suprantam ir ne kitokia, be to savęs suvokimas nekeičia biologinių, fizinių ir cheminių dėsnių.

Vienas dalykas yra suvokt save, o kitas dalykas yra suvokt savo aplinką. Todėl visi milijardai žmonių nieko daugiau nedaro tik kad bando kažką suvokt visais įmanomais suvokimo lygiais ir spektrais. Ir tai progresuoja ir iš esmės kažkas gaunasi. Lyg ir.

Iš vienos pusės aš negaliu suvokt sistemos, nes aš neįsivaizduoju kokio jį dydžio ir kas darosi kolektyviniam prote, bet galiu susidaryt minimalų įspūdį žiūrėdamas į info kanalus, socialinius trendus ir kitokius dalykus. O iš kitos pusės sistema negali suvokt manęs, nes aš pats savęs nesuvokiu

Vienintelį dalyką ką gali padaryt sistemą man tai duot kažkokias užduotis, kurias aš turiu įvykdyt ir viskas kas skirta ne man atkrenta, nesvarbu kad tai yra transliuojama per tą patį kanalą.

Jau seniai aišku, kad paprasčiausia informacija yra užšifruota, nesvarbu, kad tai visiems aiškus tekstas ir taip toliau, bet vienas dalykas skaityti tekstą ir jo nesuvokti, o kitas dalykas skaityti tekstą ir gauti naujos informacijos ir ją peranalizuoti ir suformuluoti ir sukurti naują informaciją ir tai jau yra mentalinis procesas, kuris veikia pas visus visada ir visaip, nesvarbu ar jie žino ar ne.

Rūšis, tai visi žmonės, jų visuma, sistema, nesvarbu kokį žodį aš čia naudosiu, nes tai nekeičia esmės. Jinai turi tik du tikslus – save suvokti ir išgyventi bet kokia kaina. O gyvūnų rūšys, kurios neveikia sistemos modeliu neturi absoliučiai jokios galimybės save suvokti ir joms belieka tik kažkaip išgyventi, o žmogus turi potencialą tam, nes visų pirma jis yra informacijos padaras ir bandos padaras, kuris be kitų negali išgyventi, nes tiesiog per daug darbo ir per mažai žinių.

Žmogaus protas iš esmės yra priklausomas nuo naujos informacijos apdorojimo, čia sfera nesvarbu. Nėra žmogaus kuris visiškai niekuo nesidomi, o jei jo nedomina išorinis pasaulis, tai jis bando save suvokt ir kažką suprast, bet jei jis atskirtas nuo sociumo, tai kaip ir nieko nereiškia, ką jis supras ir ką jis pasieks, nes žmogus vienas negali nieko suprast, nes tai yra neįmanoma iš mano požiūrio taško.

Aš aišku leidžiu visiems galvoti ką jie nori galvoti, kad turi kažkokią didesnę galią prieš sistemą nei sistema prieš juos. Atsiminkit ir tokį dalyką, kad visi yra išplautomis smegenimis ir niekas kaip ir nežino daugiau nei tu pats, žino tą patį tik kitaip. Niekas nėra protingesnis nei kažkas savaime. Tie patys prezidentai nepasižymi kažkokiu dideliu pasaulio ar savęs suvokimu, nes jis irgi žino tik tai ką jam sako kiti, o jei jam sakys kiti nesąmones, tai jis ir darys nesąmones ir tai galioja kiekvienam žmogui.

Žmogus kuris gimtų negyvenamoj planetoj, tai jis net nežinotų kad valgyt reikia ir numirtų.

Dar kitas dalykas yra tas, kad žmogus kaip ir neturi statinio proto. jo protas nuolat formuojasi, o jis pats neturi visiškai jokios tam įtakos nes protas formuojasi sociumo dėka, o žmogus kuris gyvena atsiskyręs nuo info srauto, tai jis morališkai pasensta, bet tai galima pasakyti apie dauguma žmonių kurie nesidomi pasauliu, o tik vartoja civilizacijos suteiktus produktus, juk nėra prasmės kažkaip didint savo suvokiamą pasaulio paveikslą.

Žmogus kuris nesuvokia gyvenąs sistemoje, praranda gebėjimą mąstyti sistemiškai, nes reikia atsiminti, kad žmogus negali pats mąstyt, Visas išmąstymas yra visų mąstytojų nuopelnas, o ne kažkokio vieno, kuris išmąsto galutinį išmąstymo produktą.

Čia tas pats sakyti, kad išradėjas yra svarbiau nei verslininkai kurie išradimą pritaiko ir sukuria info struktūra. Čia tas pats sakyti, kad fizinis darbas kažką reiškia be intelekto, kuris vadovauja, o intelektas nieko nereiškia be fizinės jėgos.

Tol kol žmogus nesugeba suvokti visumos, o tik save, tai jis visada galvos, kad jis protingas ir kad jo gyvenimas kažką reiškia ir kad jis yra geresnis ar ypatingesnis nei dauguma. Visi gi taip galvoja, nors aš pats nežinau ką galvoja kiti ir aš išvis jie kažką galvoja, to žinoti aš negaliu – to pasekoje ir psichiatrija yra nedaug progresavusi, niekas gi nežino kas tas išprotėjimas yra. Nei tie kurie išprotėja, nei tie kurie bando suprast išprotėjusių kliedesius. bet kažkaip sistema progresuoja to pati nesuvokdama. Ir tai yra labai keista, bet tuo pačiu įdomu.

Kol žmogus nesupranta ką jis turi daryti, tai jis daro viską už pinigus, o sistema tik tenkina savo poreikius, jai kaip ir nesvarbu kaip kas gyvena, o poreikių yra visokių ir jų tik daugės ir galiausiai psichikos sutrikimų tik daugės, nes žmogaus biologinis kūnas neprogresuoja taip, greitai kaip progresuoja informacija sistemoje. O sistemai apdorot reikia vis didesnės kolektyvinio proto jėgos.

Jūs patys pagalvokit, kad bet koks video, audio ar teksto įrašas yra peržiūrimas bent vieną kartą, tai tik įrodo faktą, kad kažkas analizuoja naują informaciją, vienas dalykas yra informacijos prieinamumas, o kitas dalykas yra informacijos turinys. Ir jei kažkas sistemai pasirodys aktualu, atsiras vis daugiau ir daugiau analizuojančių tą pačią informaciją, bet tai galioja tą pačią funkciją turintiems sistemos dalyviams, kurie jau galės tą pačią informaciją visaip išvedžiot ir apšviest visus sistemos dalyvius

Yra labai didelis skirtumas, kur pateikia informacija – bet tai nereiškia, kad aktuali informacija šiais laikais negali nueit į plačiuosius kanalus, kurie yra aktualus tos pačios “profesijos” žmonėms. Vienas dalykas yra surasti tą informaciją, o kitas dalykas yra ją gauti – tai yra du skirtingi efektai.

Kai informacija yra paduodama, tai yra plaunamos smegenys masei. O kai informacijos yra ieškoma, tai tas žmogus greičiausiai analizuos ir manipuliuos informacija arba ją kažkaip pritaikys praktiškai. Čia jau man yra nesvarbu.

Aišku visa tai yra mano išvados iš gautos informacijos per visą gyvenimą, ir tai nereiškia, kad šita informacija yra kažkuo ypatingesnė nei belekokia kita informacija. Nes aš pats sugalvoti nieko kaip ir negaliu ir tą puikiai suprantu, ko nepasakysi apie daugumą nieko nesuvokiančių žmonių, kurie mano kad jie gali kažką sugalvot, tai tiek.

Esu žmogus, bet kas, tas žmogus? Save suprasti nėra lengva, kai sąmonė pastoviai kinta. Prieš dešimt metų esi vienoks, po dešimt metų kitoks. Po dar dešimt metų būsi kitoks.

Save reikia pajaust: visas savo mintis, visą savo emocijų spektrą. Žmogus, tai asmuo, kuris gyvendamas plaukia per mintis ir emocijas esančias galvoje, o ne kažkur kitur.

Turi pastebėti kaip pasaulis keičiasi, kai keičiasi subjekto nuotaika, kai nuotaika prasta – atrodo, kad šis pasaulis yra pragaras, o kai nuotaika gera, tai pasaulis atrodo visai nieko. Pasaulio suvokimas keičiasi pavartojus narkotikų, psichotropinių tablečių, alkoholio – visos sąmonę keičiančios medžiagos keičia pasaulį aplink mus. O kadangi niekas nežino, koks tas pasaulis už subjekto galvos, tai būna labai gera, kai būna euforija, bet po to ji dingsta ir vėl liūdesys.

Išvada, kad Aš – nėra statinis jausmas, tai jausmas, kuris pastoviai kinta nuo visokių stresų ir linksmų akimirkų. Savęs nereikia suprast ar apibrėžt, save reikia jaust. Subjektas gali jaustis įvairiai, priklausomai nuo aplinkybių, bet savęs jautimas tai nėra jausmai ar mintys. Savęs jautimas, tai suvokimas, kad egzistuoji esamame laike, nes nei praeitis, nei ateitis neegzistuoja – esamame momente. Egzistuoja tik ilgas dabar momentas, kuris tęsiasi visą žmogaus gyvenimą. Tas filmas, kurį tu matai gyvendamas.

Žmogus, kuris turi aukštą suvokimo lygį, tokius dalykus supranta, bet aš pastebėjau, kad žmonės turi skirtingus savęs ir aplinkos suvokimo lygius. Pas vienus jis pakankamai žemas, pas kitus labai aukštas. Ne visi gvildena atsakymus į tokius sudėtingus klausimus – tai rūpi tik kai kuriems.

Tie kas aplinką suvokia geriau, gali manipuliuoti kitais to net nesuvokdami. O kai kurie, nesuvokdami leidžiasi manipuliuojami, to pasekoje gaunasi tai, kad vieni gauna viską, o kiti negauna nieko.

Faktas, kad gerai gyventi reikia mokėti. Žmogus, kuris norės save suprasti dės visas savo pastangas į tai, o tas, kuriam nereikia užsiims kažkuo kitu. Nėra žmonių, kurie visiškai nieko neveikia. Mes visi kažkuo domimės.

Esame gyvuliai, bet kartu ir žmonės. Gyvename kaip ir jie, tose pačiose pasaulio sąlygose. Faktas, kad žmogus suvokia pasaulį vienaip, o bitė kitaip. Gaila, bet ne kiekvienas organizmas save supranta. Tam, kad atpažinti save veidrodyje turi būti pakankamai aukštas savęs suvokimo lygis, bet kad save suvokti labiau – turi būti dar aukštesnis suvokimo lygis.

Todėl taip ir gaunasi, kad vieni geba kurti kažkokius atradimus, o kiti tik gatves šluoti ir vartoti sociumo sukurtą produktą. Pagal mane, kiekvienam individui turi būti sukurta veikla, kuri atitinka jo savęs ir aplinkos suvokimo lygį. Tačiau toks dalykas yra toli nuo realybės.

Žmogus nuo gyvūno skiriasi tuo, kad žmogus turi kultūrą, gyvūnai kultūros neturi, bent jau mūsų lygio. Vieni turi hierarchijas, kiti neturi. Žmonės, kaip taisyklė – nėra lygus, nebent teisiškai. Kiekvienas gimsta su skirtingais talentais, skirtingais gebėjimais, skirtingomis ligomis, skirtingais tėvais ir gyvena skirtingoje aplinkoje, tas ir suformuoja esamą žmogaus modelį – jei dabar sukeistum žmones vietomis, tai jie susikeistų ir “asmenybėmis“. Tam, kad tapti vienokia ar kitokia asmenybe – reikia pereiti tam tikrus gyvenimo stimulus. Turėti tam tikrą suvokimą, kurį išmoko sociumas. Žmogus be sociumo – mauglis. O visuomenė, kuri nesugeba priimti mauglio yra neišsivysčiusi visuomenė.

Teoriškai, žmogus, kuris gyvena sociume, turi jaustis savas. Turi jaustis grupės narys. Nes jei žmogus kažkaip išjungtas iš sociumo – tai yra pragaras žmogui. Visi nori, kad apie juos galvotų gerai. Čia tik įvaizdis yra tas, kad žmonėm nerūpi ką apie juos galvoja kiti. Jei esi išsišokėlis, nukentėsi nuo sociumo, nes sociumui nepatinka išsišokėliai, kurie įsivaizduoja gebą daugiau. Paprasčiausiai tau darbo neduos ir tu daryk ką nori.

Save galima jausti ir savęs galima nejausti. Savęs nesuvokiantis žmogus yra nesąmoningas žmogus, kuris gyvena pagal tai, ką jam paduoda realybė. Aišku, mes visi taip gyvename, tačiau žmogus turi save suvokt. Savo veiksmus ir jų pasekmes. Blogi veiksmai, kaip taisyklė atneša mums žalą. Geri veiksmai stiprina visuomenę.

Asmenį sugadinti yra labai lengva, tiesiog įdėk jį jauną į neigiamą aplinką ir jis bus sugedęs žmogus sociumo atžvilgiu. Socialūs žmonės atsiriboja nuo asocialių, nes asocialūs kaip taisyklė – nejaučia normų.

Jei save suvoki ir jauti kur gyvenimas tave neša. Gali imti ir daryti pokytį, bet, kad padaryti pokytį reikia būti labai nepatenkintu savo gyvenimu. Visi kaip tyčia bando išlaikyti savo komforto zoną. Komfortas, juk – gerai?

Tačiau visi, kurie kažką pasiekę gyvenime sako, jog komfortas nėra gerai. Laisvė prasideda ten, kur baigiasi komfortas. Aišku, be pinigų vargu ar paprastas, nieko neišsiskiriantis, gabumų neturintis žmogus apkeliaus pasaulį, bet yra išimčių.

Pinigai žmogaus gyvenime daug ką reiškia, todėl reikia galvoti, kaip jų gauti. O jei sunku, reiškia – reikia kažką suprasti.

Gal save?