Viskas yra paprasta.

Kalbant apie gyvenimo paprastumą ima juokas. Gyvenimas toks paprastas, kol nereikia dėl gyvenimo kovoti, bet kai pradedi galvoti iš kur gausi pinigų sekančiai vakarienei — tada prasideda visos problemos.

Pinigai ko gero yra pati paklausiausia tema pasaulyje, nes visiems jų trūksta. Būti be pinigų yra labai paprasta, tiesiog nieko nedaryk ir viskas. Ir tada pamatysi kaip šitas pasaulis tave suryja.

Jei žmogus negali patenkinti savo poreikių, jam gyvenimas pasidaro labai sudėtingas — jis neturi laiko pamąstymams: kokį čia biznį susukus, kai žmogus neturi pinigų jis pradeda galvoti labai primityviai. Nes žmogui reikia pinigų dabar, o ne po dešimt ar dvidešimt metų. Turtingi tampa turtingais, o vargšai tampa dar labiau nuskurę. Tokia yra kapitalizmo sistema, ir kartais atrodo, jog kai kurie žmonės turi didesnes galimybes nei kiti. Juk viską, kas šiame pasaulyje geriausia pasiima turtingi, gabūs, talentingi ir išskirtiniai žmonės. Įstatymus parašė turtingi žmonės turtingiems žmonėms. Jei būtum labai turtingas ir sėdėtum aukštoje pozicijoje — tu nematytum vargšų, nes visiems turtingiems atrodo, jog viską galima pasiekti pačiam. Nors reikia pripažinti, jog be kitų žmonių pagalbos vargu ar ką pasieksi. Juk kiti žmonės tau duoda pinigus, o norint pinigų reikia rinkai pasiūlyti kažką. Jei pasiūlysi kažką paklausaus, tai pinigai atsiras akimirksniu, tačiau tu pasiūlyk, kad toks gudrus, todėl taip ir gaunasi, jog paprastas žmogus, kuris nieko neturi, nieko nemoka, o jei jis dar invalidas — jis nieko pasiūlyti negali.

Mes galime tikėti pasakomis, jog visi yra lygūs ir visi viską gali, bet paklausk savęs, koks žmogus nenori turėti pinigų? Nenori būti garbinamas ir pripažintas? Visi to nori, visi nori dominuosi ir pasauliui kažką duoti ar palikti, tačiau tai padaryti yra labai sunku.

Labai sunku prasimušti į gerbiamus žmones, ir gauti socialinį statusą. Jei neturi pinigų — neturėsi ir antrosios pusės, jei esi vaikinas, neturėsi ir vaikų. Šiais laikais, tas, kuris neturi ką pasiūlyti kitiems yra nereikalingas. Mes tiesiog nebematome žmogaus, o kai neturi ką pasiūlyti — tu gali su tuo susitaikyti ir gyventi taip kaip gyveni, arba kažką keisti — susirasti darbą ar dar kažką, tačiau pakeisti save yra be galo sunku, kartais atrodo, kad pakeisti kitus yra lengviau, nors iš esmės niekas nesikeičia — visi mes išliekame tokie patys. Kas su milijonu ir sėkmė, kas be milijono ir sėkmės. Juk jei esi visuomenei nereikalingas, tai jokio produkto tu nesukursi ir niekas jo iš tavęs nepirks, jei ir sukursi, nes paprasčiausiai žmonės tavimi netiki ir tavo produktas yra nereikalingas, nes apstu tu produktu iš žmonių, kuriuos visuomenė gerbia.

Todėl ir kyla klausimas, ką veikti gyvenime, jei dirbti ir pataikauti kitiems nenori. Kaip palengvinti savo gyvenimą? Kaip palengvinti žmonijos gyvenimą? Ir kaip suteikti bent kažkokį garantuota gyvenimo kokybės lygį. Tas, kuris buvo varge supranta varguolius, o tas, kuris varge nebuvo — jis nesuvokia kaip išties yra sunku kažką pasiekti. Vėl gi, kai kuriems viskas ateina lengviau, kai kurie turi potraukį sudėtingiems dalykams, o kai kurie neturi. Mes visi skirtingi ir reikia nuo to pradėti. Gyvenimas iš ties yra labai paprastas, kol gali patenkinti savo poreikius, o jei savo poreikių nepatenkinsi — tu numirsi, tačiau yra ir kitas gyvenimo aspektas, jei mes tikime dievu. Jei dievas tave sukūrė, jis jau žino ką tu čia darysi ir nieko tu negausi, jei tas dievas nepanorės, tačiau žvelgiant į žmoniją ir kaip viskas vyksta, akivaizdu, kad joks dievas čia nieko nevaldo. Visi dievo kūriniai yra savarankiški. Aš nesu tikintysis, nes tikėti religijomis yra nuodėmė. Jos bukina žmogų, ir verčia su savo gyvenimu susitaikyti, tačiau jei už savo gyvenimą tu nekovosi, tai nieko tu ir neturėsi. Juk mes gyvename aršiose sąlygose, kiti žmonės nėra mums draugai, jie greičiau yra mūsų priešai, nes kuo mažiau žmonių tuo daugiau resursų tau. Kad ir kaip bemąstysi, esi priverstas konkuruoti dėl išgyvenimo. Norisi, kad viskas būtų paprasta, tačiau taip nėra, kol negali patenkinti savo būtiniausių poreikių.

Žinoma nėra ir jokio sąmokslo prieš žmones, juk niekas netrukdo gyventi taip kaip nori. Tačiau pasaulis nėra taip lengvai prieinamas. Jei būtų galima visus sukontroliuoti, tai jau seniausiai būtume gyvenę kokioje nors utopinėje sistemoje. Visų žmonių nesukontroliuosi, kiekvienas privalo kovoti už save. Jei gyventume kokiu tūkstantmečiu atgal mes negalėtume visą dieną miegoti ir kiurksoti prie televizoriaus ar kompiuterio, kadangi tikras gyvenimas yra nuožmi kova dėl resursų ir žmonės tai pamiršo. Todėl ir sakau, jog dabartinis gyvenimas yra žymiai lengvesnis nei jis buvo prieš porą tūkstančių metų. Turėk pinigų — turėsi viską. Tačiau ne už viską gali gauti pinigus. Galime galvoti, jog gyvenimas neužbaigtas. Bet gyvenimas buvo toks nuo pat pradžios, juk mus visus, kaip ir gyvūnus taip ir mus veikia gamtinės sąlygos. Aišku retas, kuris norėtų pripažinti, kad yra gyvūnas, bet žmogus, jis nežino nei kas jis yra, nei ką jis čia daro, nei kaip jis čia atsirado. Žmogaus smegenys yra pritaikytos išgyvenimui, todėl kiekvienas žino kaip reikia išgyventi, antraip jis tiesiog numirtų ir šitas žaidimas pasibaigtų.

Per daugelį metų, mes vis dar nesame biologiškai pasiruošę išgyventi vieni, kiekvienas mūsų esame priklausomas nuo kitų. Jei kiti su mumis pasidalins kažkuo, tai mes ir turėsime. Bet niekas nieko už nieką neduoda, todėl norint kažką gauti, reikia kažką pasiūlyti. Nori pinigų, paslaptis yra tiesiog darbe, tačiau kapitalizmas taip padarytas, kad ne visi turėtų darbą. Visi dirbti tiesiog negali. Jei rinka prisipildo, perteklius tampa nereikalingas ir belieka tik persikvalifikuoti ir ieškoti kažkokių naujų galimybių. Tačiau jei žmogus nenori būti vergas ir nenori dirbti, ir nenori tarnauti — jam belieka sukurti savo verslą ar kažkokią veiklą, tačiau ne viskas yra paprasta. Pakalbėti yra paprasta, o kažką išties didingo nuveikti yra be galo komplikuota. Ir toliau eigoje, viskas taps dar sudėtingiau. Iš esmės žmogaus gyvenimas darosi intelektualiai sudėtingas, fiziškai jis lengvėja.

Juk žmogaus smegenys yra ribotos, todėl dabar verslininkai kaip Elon Musk, galvoja, kaip padidinti smegenų našumą. Žmogus negali atrašyti dviejų žinučių vienu metu skirtingais telefonais, žmogaus išeinamasis našumas yra žymiai mažesnis nei įeinamasis našumas. Kaip sakant problema yra I/O sferoje. Input / Output. Ir kai atsiras dirbtinis intelektas, kuris nuveiks visus žmonijos darbus, žmogus taps tokio lygio sutvėrimas kaip bakterija, nes dirbtinis intelektas tobulėja žymiai greičiau nei žmogus. Signalas praeina greičiau nei pas žmogų, o ką jau kalbėti apie atmintį ir kitus dalykus. Žmogaus smegenys nėra sukurtos intelektualiam darbui, kadangi ne kiekvienas žmogus gali imti ir kažkokį produktą sukurti. Žmonijos atradimai atsirado vienas po kito, o ne visi iš karto. Kaip sako išmintis: darbas padarė žmogų iš beždžionės, bet žmogus dirba ne dėl to, kad nori, o dėl to, kad gali. Žmogaus gyvenimas yra labai sudėtingas ir kaip taisyklė pastoviai kyla naujos problemos, o žmogus, nes gali, tas problemas sprendžia. Kitaip tariant ne mes valdome materiją, o materija valdo mus, nes mes tą materiją kuriame. Kiekvienas daro pagal savo galimybe, kas mąsto ir rašo, o kas namus stato ir nėra žmogaus, kuris neprisideda prie pasaulio kūrimo. O kai dirbtinis intelektas pradės dirbti už žmogų, visi pradės eiti iš proto, nes paprasčiausiai neturės ką veikti, arba visi bus menininkai, kūrėjai.

Kas sukurs robotus ir dirbtinį intelektą, tas valdys šį pasaulį, todėl vyksta nuožmus karas šioje sferoje. Nes gyvenimas toks paprastas.