po velnių tą gyvenimą

apmąstęs
šio pasaulio
taisykles
supranti
jog baisiai
pavargai
+++
išgirdęs trankų
šauksmą
nuščiuvai

bet po minutėlės
neatsisukęs
nuėjai
+++
saulė niekada
nekinta -
ji visada
danguj

žmonės niekada
nekinta -
jie visad
pragare

pilka kartono tyla
pasaulio kampe
apgaubė
žmonių sielas

išplėšė
vingiuojantį
protą
ir liepė
galvoti širdim...

o širdis negalvoja.....
+++
iškirtus
tamsoje skylę
atsivėrė
bėgiai

ilgi bėgiai
į pamažu
sklęstančią
tamsą...
+++
koktus
vaško lašas
nudegino
popieriaus krūtinę

užbėgdamas
paslapčiai
ant akių
leido išlikti
paslaptimi...

ilgai regiu aš gyvą tavo veido dubletą....

jooooooooooo

nea..man is tiesu patiko...nemegstu veidmainiauti.... :)

sunku
vien tik
gyventi...

žmogus visiškai pasitenkinti gali vien absoliutu....

valkioju savo sueižėjusias mintis po beprasmiškas gatves....ir net nekreipiu dėmesio, kad man skauda galvą... :(

telefono laidas
jungia
du pasaulius
mano ir
buvusį mano
negaliu būti
ten ir čia
todėl teko rinktis:
pasikeičiau-
dabar esu AŠ,
o kažkada
buvau tik aš...