Blaiviai mąstant, manyčiau, visiška kvailystė neigti bet kokį Dievo buvimą. Antra vertus, dar didesnė nesąmonė melstis barzdotam diedui ant debeselio.
Na, klausykite, aš pakankamai tolerantiškas LGBT ir panašioms tematikoms, tačiau diskusijos apie myžimą atsitūpus, ir panašūs nūdienos trendai, nejučia verčia susimąstyti ir skatina nerimą dėl Pasaulio Kiaušų. Netrukus sulauksime rekomendacijų destiliuoti krūtinės plaukus, švelniau reikšti mintys bei norus. Tiesą sakant, visiškai atsisakyti visų neandartalietiškų atgyvenų, savanoriškai išsikastruojant. Prikalkit mane prie kryžiaus, bet ką darysime, kai nebeliks kam nučiulpti?
Na ką, išvijo atostogų dviem savaitėm. Kur nors lėkčiau, bet su kiaune dabar juodos vėliavos. Na gerai - ne juodos, pavadinkime, laikinom paliaubom ir poilsiu vienas nuo kito.
Ką aš galiu pasakyti, chebra, ogi zjbs - amžinas šeštadienis! )))
Šįryt važiuodamas išgirdau radijo horoskopų nuotrupas: liūtas, o ypač moterys, šią vasarą suras savo gyvenimo meilę. Mano ryžtas neatrašyti jai, dar labiau sustiprėjo. Tik kaip ištverti tą vasarą...
Net ir protingiausias vyras niekada nepraleis progos pasigirti išgeriantis vienu buteliu dagiau už kitus.
Kad ir kaip įtraukiančiai vyktų filosofiniai disputai, dešimtą sykį jau pasiilgsti lengvo flirto ir moters draugijos.
Kad ir koks civilizuotas jaustiesi viduje, bet niekšams ir banditams esti tik vienas įmanomas atkirtis, kurį jie supranta. Ir tam reikia būti visuomet pasirengus.
#hemingvejusdostojevskiskamiu
Justo draugė buvo tokia negraži, jog kas kartą prieš juos susitinkant, vis pagalvodavau, kad tai viso labo atsitiktinis įspūdis, kad negražių moterų nėra, tik reikia mokėti įžvelgti privalumus esamų trūkumų akivaizdoje. Tačiau ir vėl ją išvydęs, negalėjau atsistebėti savo ankstesniais išvedžiojimais. „Reto negrožio moteris“ – žiauriai juokavome paauglystėje, bet jokia kita mintis nešaudavo, tuo tarpu mėginant bent kaip apibūdinti neapibūdinamą.
Vis tik, praėjus kuriam laikui, aš ir vėl pasimaudavau ant to paties kabliuko, niekaip neatsistebėdamas pasaulio gyventojų įvairove ir mano paties neišblėstančiu optimizmu. Tačiau patikinu jus – tai buvo išties ypatingo negrožio moteris.
*Don Chuano prakeiksmas
Su artėjančeis Kalėdais mėlėji Siasės ir Brolei mylimi jūs mana biauribės ir plunksnos ligonei! )
Užuodi tą kvapą?
Kokį dar kvapą?
Picos ble!
Nežinau, seni...
Taip dvokia tik pica išsinešimui.
Nu ir ką?
Supistas kartonas su kečupu!
Prozos konkursui pasibaigus, pasigedau tiesiog paprastų, įsimenančių, kažką paliekančių istorijų.
Deja, labiausiai įsiminė desperatiški bandymai praspjauti save.
Antra vertus, atradau keletą anksčiau nematytų ir gana įdomių savo žanruose atlikėjų.
Tai tiek savireziuminizacijos.