Ateinu į rašykus, atsidarau savo mėgstamiausius, galvoju skaitysiu ir opa tokių kūrinių nerasta. Osom nu.

Apskritai
Viskas
Daug
Ir.
Paprasta
Kažkas pagauna tave
Kažkas pasiunčia
Tai ir yra.
Nuostabu

Buvo mergaitės, truputį koketės,
Buvo moterys orios ir truputį iš meilės pamišę.

Draugystę aš atpažįstu iš to, kad ji negali būti apvilta, o tikrą meilę iš to, kad jai negali būti padaryta žalos.

Aš vis kitaip nei visi. Śiaip morčius pavasariais, man rudenį. *

*Bet visgi gal paklausi, kaip diena praėjo?
Aš atsakysiu, kad tavim sergu
(FB radau)

Galiu garantuoti, kad 1000 tai skaičius.

vienądien mes visi neteksime savo kūnų
tai sakys kad esame mirę ir bus po visko
bus naktis tamsi kaip kapo duobė užpilta žemėmis
tačiau su tamsa apsiprasime
tad linkiu tau ramybės

Įdomu stebėti kaip rudeniop ima poruotis senmergemės. Jos važiuoja autobusu rytais, įlindusios į tuos neskoningus pernelyg trumpus arba nepadoriai ilgus sijonus, žiūri į telefoną ir šypsosi. Imi manyti, kad ruduo vis gi ypatingas.

Buvo laikai, kai rašė princesėm eilėraščius, kvepiančius pavasariais, jūra.
Buvo gerai tada.