O mes vis keliaujame. Visi. Ir nors dažniausiai vienišumo jausmas begalinis. Vis tiek, visi kartu.
Vaikščiojau po nutilusį miestelį, nes nebepajėgiau tilpti savo namuose, savyje, išgėrusi valerijonų, klejojanti nuo įtampos.
Pagrindinė dienos naujiena su naujausiu bukaprotiškai tėkštu grasinimu branduoliniu ginklu, kurį liepė laikyti parengtyje. Beprotis.
O kas, jei tai, kas vyksta, turi įvykti, jei mes turėsime pirma numirti, tam, kad blogis būtų sunaikintas. Jeigu toks Dievo planas?
Sunku galvoti. Sunku susitaikyt. Sakyti, 'Teesie Tavo valia'.
Bet... Kartu ir reikia tikėti stebuklais. Mažiausi dalykai yra reikšmingiausi. O jeigu ims ir nutiks stebuklas. O jei ne vienas? Nuostabūs žmogiškieji stebuklai. O jei ir Dievas pasigailės ir neleis viskam virsti mėsmale.
Taip galvojau, artėdama prie gražiosios mūsų miesto bažnyčios.
Ant bažnyčios sienos pamačiau plakatą su Jonu Pauliumi II.
Ir jo žodžius: "Liudykite Kristų. Nebijokite!"
Ir viskas susirišo.
Teesie Tavo valia.
Kaip liūna, kaip liūdna..
Įdomi patirtis. Kovidauskas ėmė ir išjungė man ją.
Pastaruoju metu buvau itin jautri kvapams, cigarečių smarvei, pasiekdavusiai mane per mikro plyšelius, automobilių išmetamosioms dujoms. Dūmams. O jei kas kepdavo mėsą.. Jautruolė. Kuriai nuo kvapų tariamai įsiskaudėdavo galvą.
Ir štai. Šast, ir nebėra kvapų. Neužuodžiu nieko. Dezinfekantas? Koks dezinfekantas?
Tariuosi truputį užuodžianti mėgstanus smilkalus.
Bet nežinau, nežinau...
Na ką, pailsėsiu.
Toks mažas neįgalumas.
Kuo ją prisiminsiu?
Ogi kad ir mane pasiekė
Covid
Sapnavau, kad man parašė __________ ___
Žiemos nakties spalva tokia šviesi.
Dabar suprantu, kad ryškiausi patyrimai, tie, kurie pakeičia žmogų, kuriuos prisimeni visą gyvenimą, stipriai, koncentruotai, trunka be galo trumpai. Blyksnis, krintantis meteoritas. Ir jokio tęsinio čia nesulauksi.
1 ---
3 4 5 6 7 ---
10 ---
20 ---
30 ---
40 ---
50 ---
60 ---
70 ---
77[iš viso:
766]