svajotas
svajoto
svajotam
svajoti pamiršau.

kaip pamiršau geltonus rėmelius
arba
kaip galima gert buvo ir nevalgant.
"išpindėjom"
dievaži,tikra tiesa.

[bet vakar,smarkiai smarkiai lyjant,o paskui šiek tiek apstojus,o paskui iš vis nustojus,laksčiau po miestą basa. apipaišytus batukus rankoj nešdama. iš pradžių bijojau,paskui šypsojaus iki pat pilko dangaus.
ir maži stikliukai pade nieko negąsdina. išsikrapščius sudėliosiu vaivorykštės gabalą.]

Stryktelėjo nuo marmurinių laiptų. Balta suknutė tarp kojų plakėsi, raudoni lakuoti batukai greitai mynė žoleles, lapelius, medžio žievę. Pribėgusi atsiklaupė ant kelių ir tyliai paleido pasroviui. Tik antys matė, bet jos tyli, ji tą žino, nieko nesakys.
Grįžusi su šypsena vėl laukia. Kitų tetų arba kitų švenčių.
Nuskendusios lėlės akim nebemirksi.

gerovės kampely
rankovės
kojos pirštai
nuolat kyšo.
kietu pieštuku
mėgėja
kontūrus
šėšėlio sienoj
apvedžiot.
jaukumas
plunksnas pakedenęs
naktimis išnyra
belankstant iš geltono
popieriaus
kaštonus ir sapnus.

"Tušo lašeliais
norėtum ant popieriaus
sulipdyti
užgesusioms žvakėms
geltonų plytų kelią."

Nevykėlė Liu.
Tau tik pridžiuvusius
sliekus
nuo asfalto nagučiais
krapštyti.

dar pora kadrų.

neįsivaizduoji,
kaip jauku.
duše lašais taškaisi
ir įlenda mamos galva,
ištiesia delną su vyšniniukais:
-aš žinau,kaip gera
besimaudant valgyt saldainius.

na dar, porą ir viskas.

arba arbūzinė guma.
kvepia ja viskas,
lyg turėtum arbūzinį kambarį.
atrandi vietoj žirklių seną kasetę,
rožiniu viršeliu,su sportbatukais.
kramtai ir dainuoji:
"gal tau dar reiks nors kažką prisiminti...
bet vėliau...."

gerai,šypsokis.nebedaug liko.

dar neseniai nusipirkau sąsiuvinį.
su traukiniais.ir geltoną tušinuką.
jis niekada nevažiavo traukiniu.
ir sąsiuvinys nevažiavo.
ir tušinukas.pavėžinsiu,visus tris.

viskas,baigiau.paskambinsiu.

išėjau,pamenu,
mažom kojytėm tip tip,kad tik neužminti.
vienviečiu senu senu skėčiu prisidengus.
sliekais oras kvepia.

dantukų žymės
ant
sunkiai drožiamo pieštuko.
sapnavau.
ryte blakstienos
į karštą maistą
smuko.

į karštą vyną krito
liūdnos akys.
į apačią.į sienas.
vistiek man.
giliu atodūsiu
vanilines žvakes užpūtęs
bepročio kvapą
išdalink.
kam
nors
  kitam.

vyšnių kauliukais apspjaudysiu.

-Žinai,visa tavo problema,kad nekenti savęs.Tada imi nekęsti tų,kurie tave pamilsta,nes kaip gi galima mylėt tokį žmogų kaip tu?!Mėtai akmenukus žmonėms į galvas,kakava vaišini ir tyliai sau kuždi:"nagi,nagi,jaučiu,kaip imu tau patikti,na ką,jau galiu tavimi šlykštėtis?"Ak.

aplinkui saulę
kanopom
arkliukas
medžio kasą pina.

Dar piešia burbulus
iš bučinių išmoktus.
Juos tyliai
dūmų eketėj
skandina.

suklišusiom kojom
kasas susipinti
vatiniais (lyg pirštais).
uogiene kvepėti
taip tykiai ir jaukiai.

tokia būt norėčiau.

šypsotis mokėti,
betoninę sieną
apglėbus šnekėti.
ant kelių priklaupus
liežuvio galu
per akmenis perbraukti,
seilėm suvilgyti,
atsistot ir nueiti.

dalint beprotybę
arbariniais šaukštais.

norėčiau mokėti dar rėkti.