drovus angelas
rėmuose
ir sniegas
kišenėje.
mirksinčios šviesos
mirksinčios šviesos
jaukiai
beprotiškai.

dūmas pro šoną.
žmonės pro šoną.
ir pirštai [saldūs ir lipnūs].

nematomi kūnai.tyliai sulipę.

vabzdžiai visur
šokoladiniais
sparneliais
sparnukais
mosuoja.

saldžiosiom plytelėm
atsiduoda
kaimo vaikai
pievose
žaidžia.
ir sotus ir išsidūkę.

nuo puodelio krašto
nagais palikimą krapštau.

moki gražiai dainuoti?
o nuskinti uodui sparnelius?

ir traukinius
kakaviniais nagais
skaičiuoju
kaip bučinius
vaikystėje
kai virpančiom blakstienom
per veidą ropinėjau.
dabar tik letenos pirštukai virpa
taip tyliai tyliai
kad nepažadinų užsnūdusios stoties.
tamsoj melagės akys žiba.

        [palieku katiniškas pėdutes sniege]

stiklinėm akim
nugalėjo.
erzinimo aparatus
sugadino.
išjungė.
išjungiau pati
gal..
violetinėm akim
kaip džinė
pamirksėjus.
kiną pro langą rodė.
išjungus sėdėjau.

baltom pėdutėm
pasakiškai
eikš...
tik be stebuklų

pėdsakus plaukais
paskui save
užšluok
kad niekas nematytų

šlykščios klaidos. ir gėdos.
                    moku klysti?

[nagučiais įsikandusi svajoju]

stuburu slysta
liežuvio galiukais
mažyt,nepraskyski

reikia gydytojo
sugedusių lėlių
paslėpkit kaukus
kad aš nematyčiau
kad jie nesugrįžtų

kad neverktum vėl
kaip mažas vaikas
kai aplink šitiek
šitiek žmonių..

sausio 6d. [laiškas]
kovo 14d. [pirmas pavasario lietus]
saulutės.
anglijos angelai.
paliktas šokoladas.
ženklai.
tikėjimas.
atsimerkimas.
užsimerkimas.
lapkričio 28d. [ašaroti kaukai]


reikia taško.

iš kažkur giliau, nei paprastai

kodėl tik priprast
leista pamažu?
kiekvieną dieną
vis arčiau...
kodėl negalima
toliau?
juk pamažu...
ne,taip neleista.
jei prisijaukinai -
paleisk staiga.
prarasdama... prarasdama...
praradai miestą, angelą,
mėnulį.
dainas, raudoną boružę...
sapnus...
kas liko?
saulė...
ne, ir jos neliko,
prisimenu, kai ji mus
gaudė tarp namų...
kas liko?
liko?
o turėjo?
gal basos kojos liko,
žalio stiklo palikta
žaizda pade.
ir baltos gėlės (ne tik jos)
dar kokį mėnesį
priminsiančios tave.
kodėl negalima paleisti
švelniai?
kaip popierinį lėktuvėlį
vėjo sūkurin?

kiekvieną dieną
pasislink centimetru toliau.
(ne, juk negalima, neleistina, tiesa?)
ir sugrąžink man miestą,
angelą, sapnus.
aš moku būti (tikrai būti) tik viena.

kaip visada - kaukai.
sau pačiai.nes...
mažas kojytes išlydėjo
bepirščiai
ir nesupranti
[labai
ar tik truputį.]
būk kaip ji arba ji.
ne?
kaukai.kaukai.kaukai.

Pirma - noriu pagalvėlės
    Juodos
Jokių boružių
"Kas per daug tas nesveika"
    Sakoma.
Tik braškės. Raudonos
braškės grikių pagalvėlėje.
Gal...kad mama
    siuvinėtų...

Dar - žalias žvėryno
        namas.
Pas ją ne žvėryno. Na ir kas.
Aš moku vogti mintis.

Norėčiau būti graži.
Šeip sau.
Kad įdomiau būtų.
Ar prarasčiau svajones?

Valdiški namai.
  Jis šviesus.
  Laimė.
Bet ar tikrai man?
Trys puslapiai man.
Ir didelis bandymas suprasti.

Bandymas rašyti.
Tau. Vėliau.
Dabar - smėlėtai susiraukšlėjusiai
žvakei. Užpūstai.

"kas buvo?"
Gal jis irgi J.S.?
Ne...Jis A.....
Kryžių karalius.

"Kas bus?"
Gal aš ir maža
maža
gal mano
šviesi mergaitė.
dukra.

Eilėraščių sąsiuvinys.
Muzika.
Sapnai.
Mamos siuvinėta pagalvėlė.
Su ja šoksiu prieš veidrodį.

"Mano laimei?"
Valdiški namai..
Mano norų berniukas.
Sraigės i Nemuno vandenį.
Sraigės į atvėsusį laužą.

Na...dar mėnulio plaštakės.
Vaikas.
Su gintaro žiedu.

Tie trys puslapiai ir...
ir lėlių gydytojas.
Pagimdė stebuklą.
Bet...ar man?
Taip. Tik man.