tegul prabyla ginklai

pabezdėk po jazminais

nejaugi ironija yra toks kietas dalykas, kad jūs, mieli rašykai, dažniausiai jos neįkandat?

pradėjus "eiti" per rašyko tekstus, labai prireikia šakių

jos miestelyje
vėjarodės šoka
tarsi beprotės mergaitės

sukasi sukasi sukasi
niekaip
pavėjui nepataiko

jos miestelyje
debesys įslenka į namus
lenda po spintomis, po stalais
ir po lovomis
paskui - brūkšt per kojas
ir juokiasi

škac, šaukia moterys
škac


jos miestelis mažytis -
tik viena gatvė
tik vienas kelias jai

kelio gale -
debesų kalnas
debesyse -
vėjarodėm virsta mergaitės

sukasi sukasi sukasi
niekaip
pavėjui nepataiko

devynios švelniakailės lapės
tavo sapne gyvena

kai užmiegi
sutūpia ant pagalvės
ir leidžiasi glostomos

pilnos lapės plaukų tavo blakstienos

kai pabudni -
švelnios devynios lapės
dantukus man suleidžia į pirštą

mano blakstienose - kraujo lašelis

iš tiesų tai vilnelė pavargo. pavargo nuo jūsų ir nuo jūsų visąžinystės.

įdomu, ką jūs darysite, kai nebebus ką dėl visko kaltinti?

vilnelė tuoj įtikės, kad yra subjektyvi kiaulė.
(juk jei visi kartoja, kad tu durnas, tai gal visgi tu durnas)

įtikėjusi, ji ims elgtis, kaip pridera elgtis subjektyviai kiaulei - savo draugams dalins vien penketus, visiems kitiems - vien kuolus. prieš tai dar suburs savo draugų būrį, duos visiems penktą lygį, o visiems penkto lygio nedraugams - jį atims. ir tada gyvensim gerai, vargo nematydami, kiekvienas, išdrįsęs pasiskųsti, gaus bloką be perspėjimo, taip pat gaus blokus visi, kurie šiaip nelabai patiks vilnelei ar jos draugams. galiausiai tokia sistema išvys visus vartotojus iš rašyko, liks tik vilnelė ir jos draugai. tada padarysim automatinę sistemą, kad kiekvienas įdėtas kūrinys iš karto gautų po 50 penketų ir džiaugsimės rožėmis klotu gyvenimu.

taigi, kas nori į subjektyvių kiaulių - vilnelės draugų klubą?

reikalavimai stojančiam - užsitarnauti subjektyvaus kuolintojo vardą.

vilnelė skelbia kalėdinę gerumo akciją - du kuolai už vieno kainą.