Pavargusioms  akims
Beveik nėra nakties

Iš medžio išdžiūvę
Garsai neapgauna

Beveik nesančių vaikų
Paliktų asfalto gatvėse

Aš jau matau žaidimą,
Ir juokiuosi  saulėlydyje.

ech, zaidimai

mirtis darosi vis lengvesnė

O šiandien o kaip  beveik visada
Atsigrežęs į tris keturias  žiemas
Kažin kur  pasimetęs balose riaumoju

Per mažą plauką išsaugojęs dar
Lėtapėdes dangaus linijas
Beveik  erlicko niūrumo debesyje

l. gerai, kad čia nieko neištrina. galima naudotis, kaip pamišėliškų užrašų knygute :)

viskas bus gerai

Čia apie save dar kartą

Užniūniuotas užmigęs palengva įeinantis
Į archetipus lyg į smėlio šiurenimą
Tarp langų ir atodūsių  mažas
Neišmatuojamas vaiko gyvenimas

Mechanistinė budynė
  (skiriama Girskiams iš Kretingos)

Užkliuvo suklupo robotai  ant slenksčio
Bet suveikė programa – dar persižegnojo
Metaliniais godžiais pirštais.

Bet nerūdyjančiam plienui
Ašaros (ypač nesančios) nekenkia:
Per langus, per sąžinę, per bet ką  !

Nes jie nemiega, kad galėtų GAUTI PINIGŲ
Jie viską matuoja PINIGAIS -
Prakeikta auksine geležimi.

Tokios yra robotų širdys:
{Marytė Girskienė (Kazokaitytė) &
Algis Girskis }

Čia apie save

Užniūniuotas užmigęs palengva įeinantis
Į archetipus lyg į smėlio šiurenimą
Tarp langų ir atodūsių  mažas
Neišmatuojamas vaiko gyvenimas

per klaidą tik per klaidą