Pragaras - tai KITI. A. Kamiu

Getsbis tikėjo žaliuoju žiburėliu, išsvajota ateities laime, kuri metai po metų traukiasi nuo mūsų tolyn. Ji išsprūdo mums iš rankų anuomet, bet nesvarbu - rytoj mes bėgsime dar greičiau, ištiesime rankas dar toliau... Ir vieną gražų rytą...
Taip mes stengiamės plaukti pirmyn, kovodami su srove, bet ji vis neša ir neša mūsų laivelius atgal į praeitį.

post scriptum vis dėlto

Galėjot ir geriau įvertinti "maištingo  liūdesio dainių" Sesarį Valjechą, vieną didžiausių mūsų laiko poetų (iš ispanų kalbos vertė Vytautas Bložė - "Atitolinkit nuo manęs šią taurę" 1980 m., "Vaga" ). Paskaitykit, jeigu pavyks surasti. Aš geriau niekada nesugebėsiu parašyti. Tuo ir baigiu savo pasirodymą...

parūkiau ir viskas

Rolandai  (jai nepatiks)     

Pabūk nors kartą su manim,  Rolanda -
Tu  pažiūrėk, kaip  ašaros užgimsta akyse,
Tu patikėk –  aš sapnuose mačiau  ne kartą
Tave gyvenimo spinduliuose
Ir už tave , ir už mane, ir už kitus, 
Ir už sugriuvusius namus, - kartu
Išgerkim su tavim, mana Rolanda,
O tam, kas miega – nieko tam nebus.

jausmų nebėr :(

***

Gaudau burna kibirkštis
Juodas miškas ūžia
Traškėdama ateina liepsna
Pilnos vandens saujos
Išpila  mėnulį į smėlį
Auksinio ežero bangose
Ir krantuose nutyla dainos
Savo žodžių melodiją
Girdžiu ant Ledakalnio 
Vos ne vos meilė sidabruoja

vakar sapnavau, kad bandžiau pasikarti.

Tulžingas ir  sveikatos neturįs
Nuo labo ryto eina pažvejoti
Gal cigarečių gal alaus už dyką

O šluojantis gatves oranžinis
Dulkėtas saulės kamuolys
Atspindi naują, bet nelabą rytą

Juodam kieme už kiosko
Ginčijasi du žmogaus pavidalo
Šešėliai. Ir aš - kaip vienas jų.