raudoni aukštakulniai labai gražu.

kaip sutvarkyti
mintis sudėlioti
noriu batų raudonų
gatvėmis paklajoti

tyloje uždaryta
tarp sienų keturių
neturiu kaip išeiti
tik į sieną žiūriu

noriu eiti į parką
noriu rinkti gėles
noriu matyti zylutę
skaičiuojant šakeles

tyloje vienumoje
uždaryta dainuoju
noriu į gatvę
noriu į laisvą rytojų

vienas geltonas batas
antras raudonas batas
laikas į ligoninę

vaikeliuka mažuliuk
noriu su tavimi pabūti
noriu skrajoti
taip kaip kregždutė

vaikeliukai gerasai
tu taip mane džiugini
net nematau nei lietučio
nejaučiu niūraus rudenio

mažutės rankelės
mažutės knygelės
imki už rankos
veski į pasakų kelią

kai tu apsigyvenai širdyje
pradingo kiti jausmai manyje
noriu tik pamiršti tave
viena einu aš gi gatve

bet tik prisimenu akimirką
o tu ar vilkas ar ne vilkas
o gal širdyje jausmas tikras
o gal tai didelis dalykas

norėčiau bėgti nuo tavęs toli
bet tu palikti negali
galbūt tai jausmas tikras
galbūt tu tikras širdyje

o taip vis atrodo - tie namai šalti... o už namų sienų, - tiek spalvų... netgi sniegas, atrodo spalvotas...

boružėlė tai, o ne tarakonas. nes jeigu būtų tarakonas, gyventų namuose...

12:02