skridau lapu vėjuje
liepų alėjoje
ir verkti taip reikėjo
nes jis mane mylėjo

tada ėjau tylėjau
klausykime vėjo
o ji rėkti norėjo
ir taip tada išėjo

skridau klevo lapu
ir buvo man sunku
tie rudenio kerai
yra tai negerai

tyloje aš verkiau
eilėraščius skaičiau
ieškojau vėl aš vėjo
rudenį liepų alėjoje

ir man ir tau - nežmoniškas skausmas. tai nėra gerai. tai nėra gerai tarpusavio santykiams.

mano akys žalios
ir kažkiek apvalios
verkti jau galima?
noriu torto žalio

mano gimtadienis
ir viena rožytė
jos spyglys žalias
su bordo žiedu dera

mano akys žalios
mano batai raudoni
buvo jau gimtadienis
matau kur eini

laiškas iš širdies į širdį per akis

man paprasta net tai
kad tavo oranžiniai plaukai
noriu tarti tai
"žiuželiu buvai"

tokioje tyloje
einame per lietų gatve
man įprasta net tai
kad tavo oranžiniai dažyti plaukai

ta viena
medetka
žiemai bus
arbata

lyja laša
varva
medetkėle
kelki galvą

oi rasa
ašara
jau nedžius
medetka

paprastos mergaitės
dažnai svajoja
apie kažką kitokio...
apie tai ką sapnuoja...

kas yra taip gražu?
originali kepuraitė?
noriu būti Zuikis Puikis
kur knygelėje skaitėme...

koks tas rudens paprastumas?
gal kažkiek to gerumo...
noriu būti šalia,
o ne slėptis už krūmo...

originalumas - tai gabumas?
oi koks plaukų raudonumas...
toj tyloje verkiu...
ir slepiuosi už krūmo.

aš nurimstu
kada uždedi ranką ant peties
aš nurimstu
išties

norėčiau ramesnio vakaro
arbatos, riestainio,
žvaigždėtos nakties...
bijau netekties

noriu raudonų plaukų
noriu gerų pamokų
iš mokyklos grįšt laiku
noriu verkti su saiku

akytės jos yra raudonos
o aš verkiu pas
lauko aguoną
dega namai ir kluonas
žemaitė ir vienuolis

tyloje einu viena
rožinės akys jau mada
ašarų aš sklidina
oi kokia mandra ji yra
nesupranta man mama

draugė užpyko ir paliko
liko šalia draugas debesiukas

mano mintys jam tik liko
o va ir angeliukas ant debesiuko