Raudonam vyne
Sugerk mane kaip muzika tavoji
Pripilk į taurę vyno sklidinai –
tik neskubėk išgerti – mėgaukis!

Tegu suplaukia į tavo kraują
iki paskutinio lašo
Ir šildo subtiliai – te degina...

Muzika, kuri pravirkdė širdį
Ir kraujas užvirė – euforijai...
Norėjau tau ištart,
bet tu dingai – nutilo tavo muzika...

Rūtai

Danielius POmirties
2005.03.05.

Mes laimingi visai mūsų šviesūs namai nes mes radome tai ko ieškojom ilgai...

Let it be...

as dustu ar kas mane isgelbes nuo skambesio buities, kuri dusina ir smaugia
Lauzo man pecius apkabina per daug tvirtai...

Stovėti laike
Melodija ištirpsta: ką tik prasidėjusi garsų mišrainėje,
Kuriuos jau vaikystėje į galvą tau kalė tėvai.

Vargšė pienė, kuri pabaigoje vis tiek taps pūkais,
Kurių net į pagalvę tu neišdrįsi susikišti.

Tau gaila, bet nepakisi nieko
Juk tai gyvenimas priprasi.
Tik pasistenk nepavėluot, nes išvažiuos.

O tu taip ir liksi stovėti įstrigęs laike.
Nei į pradžią nei į pabaigą,
Nei pirmyn nei atgal...
Danielius POmirtes
2005.02.08

Vasaros...
Siela- ten yra labai didelė tuščia erdvė
Gali ją išvysti tik pažvelgus į mano vidų.
Vietos tikrai visiems ten užteks.

Basas aš išbrisiu į rytinį sniegą
Toli toli vasaros ieškoti:
Jaučiu ją savo širdyje,
Tik apkabinęs tave
Tu esi amžinojo džiaugsmo sala.
Danielius POmirties
2005.02.03

Aš kadais labai mylėjau Jonę,
Ir vis dar tebemyliu
Koks paradoksas?
Gaila, kad ji į mano "Haremą"
neįsirašė...

***
Žuvys giliam šaltam lediniam vandenyje
Tampa šaldytomis-silkių akimis,
Kurios spindi kaip elektros lemputė,
Bet gyvybėje slypi tuštuma...

Danielius POmirties
2005.01.11

”Emptynes”
Mes be jūros dar turime dangų ir jo keistus medžius
Pro juos mes nardome tarsi vaiduokliai
Tai nesudėtinga tai lengva per daug,
O jei kažkam iir bus sunku suprasti,
Tai ką aš noriu pasakyti: jo bėda?
Nieko nėra tik tuštuma aplink,
Bet angliškai ji skamba daug geriau:
”E-M-P-T-Y-N-E-S”

Danielius POmirties
2005.01.11

Jie
Aties diena ir šoksiu aš vestuvėse pakilęs virš dangaus,
Bet ne virš debesų...
Kova su vėjo malūnais dusina, kovoju iki pabaigos,
Nes aš tapsiu dievu, žemėje taika pakils iš pelenų.
Kaip ir mano planetoje, kurioje gyvenu.
Taika yra ir visi mes esame laimingi,
Negaliu gyventi aš dabar su jais.
Esu atsiųstas čia, bet patikėkit man patinka,
Nes kai klaidžioju gatvėmis prieš rytą
Ir nieko negirdėt, tik monotoniškas mano batų kaukšėjimas.
Kai jis nutyla pasirodo ”JIE”
Ir leidžia aplankyti man namus.
Sunku sugrįžti būna,bet grįžtu,
Nes myliu jus visus beprotiškai!!!

Danielius POmirties
2005.01.07

”Ta pati diena”
Sėdžiu aš traukinyje jau dešimta para
Tikrai žinau, kad jis mane nuveš link rojaus vartų
Tik reikia nepatekt į katastrofą?
Aš girdžiu kaip šnabžda upė
Man kažką į ausį pro traukinio langą.
Tokios pačios dienos, pirmos jau niekad nebebus
Kaip ta, kurioje pradėjau keliauti link rojaus vartų!

Danielius POmirties
2005.01.07