Ech kaip atsibodo netikrumas norisi kažko tikro ir bent akimirka amžino...

Ech kaip gera gydyti save nuo banalybės,bet aš gi turiu kažkur visa tai kas yra banalu ir kas labai skauda... Atsiprašau, kad... nieko nesakysiu užsičiaupk tu Dovydai tegu pas tave ateina Danielius... :)

labas rytas pasauli! Ech ir vėl aš nemiegojau
visą naktį, vėl galvojau apie tave... O dabar ir vėl turiu bėgti, tik gaila, kad ne pas tave, o taip norėčiau į svečius...

Čia kažkas netaip užprogramuota reikia perkrauti sistema nes Matrica susiaurėjo

Noriu palikti savo eilėraštį, kurį parašiau mirusiai draugei, dienoraštyje. Žinau, kad ji yra visada šalia, nors aš ją ir įskaudinau, nors ir nesupratau jos iki galo kai ji buvo gyva...
Taigi:
Ką gero aš galėčiau tau papasakot,
Nebent tik tai, kad tavo gražios akys
Pažvelgias joms į vidų matau aš jūros dugną
Nuklotą deimantais, kuriuos man dovanoja tavo ašaros...
Ačiū už demesį

Mano galva karatais sprogsta ar kas nors žino kaip tai sustabdyti? Aš pats žinau ir dar klausiu tiesiog reikia su savo žvėrim susidraugauti, ir nevengti kartais į kosmusa iskristi juk taip faina būna...

Vėl panorau visai kaip kadais apsikarstyt prisirpusiom varpom bėgt per lauką, o kur nežinia gaudyt vėja išalkusiom rankom. Hiperbolė