Man kūryba – tarsi išsilaisvinimas nuo pančių, kuriuos sukuria aplinka ar vidinė būsena. Kūrybinės mintys padeda susitaikyti su tokiu gyvenimu, koks jis yra, kokio ne visada norime priimti.
kartais nenori buti kaip kiti, kartais nori.
lyja vienodai ir tyliai - kaip vaikšto siuvėjai,
gal mano gyvenimą šnabžda lietūs,tokį keistą ir painų?
(M.Martinaitis)
jeigu liūdna:
pažiūrėk į blizgančio puodo paviršių ir išvydęs savo iškreipta veidą, suprasi koks tu kvailas ir juokingas su savo liūdnom mintim...
nupiešk ant veidrodžio didelę didelę šypsena ir visą dieną žiūrėk į tą veidrodį..
mintys bėgioja...nuo vieno prie kito.nuo pusryčių bandelės iki paukščių čiulbėjimo ir purvino ledų popieriuko netikėtai atskriejusio iki mano kojų iš kažkur...bet iš kur? toli? o gal arti? ak,ši siukšlė ..kažkada slėpė saldų ledą,buvo maišelis,slepiantis malonumą, o dabar tik šiukšlė..fotoaparatas nebestringa...jis gaudo kiekvieną popierėlio judesį ir fiksuoja...užfiksuoja į amžinybės juostą..akimirką..kur tu?..kur tu? žydra....tip ta ty..pap pa peee..širdis krūpteli ir mintis stabteli..sustoja ties tavo lūpų kampučiais..per kūną nubėga drebuliukas ir vėl aš išgirstu pasaulį,gegutę: kū kū kū .. aš čia ...aš čia...!!!!!tu čia? taip tu čia, mano mintyse,ir nesvarbu kur tavo kūnas,kur tavo mintys,bet tu manyje..
kodėl fotografuoji šiukšlę? todėl kad tai gražu..ji man primena meilę..šiukšlė??taip.....
kiekviena diena buna tik karta gyvenime..kiekviena akimirka tik karta..ir siandien vaziuodama autobusu zinojau kad praleisiu su visais jame esanciais zmonemis tik si vieninteli pusvalandi gyvenime ir kad TIKRIAUSIAI niekada daugiau is kaires nesedes sis vaikinas, o is desines butent si moteris..megaujuosiu akimirka....vaikino rankas glamoneja mano akys,o moters kvepalus godziai kvepia mano nosiuke..uzsimerkiu ..idomu ka jie galvoja? ka galvoja visi sie zmones esantys autobuse? ar jie sia akimirka pasauli mato taip pat kaip ir as?..(neeee-zinau-nee)
E L I P S Ė (gr. ellipsis - trūkumas,praleidimas)