mintys bėgioja...nuo vieno prie kito.nuo pusryčių bandelės iki paukščių čiulbėjimo ir purvino ledų popieriuko netikėtai atskriejusio iki mano kojų iš kažkur...bet iš kur? toli? o gal arti? ak,ši siukšlė ..kažkada slėpė saldų ledą,buvo maišelis,slepiantis malonumą, o dabar tik šiukšlė..fotoaparatas nebestringa...jis gaudo kiekvieną popierėlio judesį ir fiksuoja...užfiksuoja į amžinybės juostą..akimirką..kur tu?..kur tu? žydra....tip ta ty..pap pa peee..širdis krūpteli ir mintis stabteli..sustoja ties tavo lūpų kampučiais..per kūną nubėga drebuliukas ir vėl aš išgirstu pasaulį,gegutę: kū kū kū .. aš čia ...aš čia...!!!!!tu čia? taip tu čia, mano mintyse,ir nesvarbu kur tavo kūnas,kur tavo mintys,bet tu manyje..
kodėl fotografuoji šiukšlę? todėl kad tai gražu..ji man primena meilę..šiukšlė??taip.....