Gyventi gera. Žemėj darbų niekad netrūksta.

Kaip gera ir vėl sugrįžti į Rūgpienių kaimą.

Nevykęs pokštas

Mane prajuokino vienas toks komentariukas mano darbe, privertė iš širdies nusišypsoti:

''Eilinis eilerastis skatinantis pamastyti. senai tokie atsibodo''

Mano manymu išvada yra ta, jog autorei atsibodo mąstyti.
Tačiau nebūčiau aš jeigu neginčiau savo darbo, raaarrr :D Visų pirma mąstyti nereikia, nes jau pirmoje eilutėje pasakyta, jog lyriniam ,,aš'' yra nelengvas tarpsnis, net pavadinimas tai byloja! Tad nereikia išradinėt mašinos, vis tiek kokios naujos Audinės nesukurpsit. Pats eilius skirtas autoriaus, šiuo atveju mano jausmams išlieti.

Bet dėkui už šypseną. :) Ir nemąstykite, mieloji, nemąstykite! :)

Taškas

Greičiau, nagi, greičiau.
Per daug skauda.
Ilgas tylėjimas nebešneka many.

Šaudai taikliai, jau trečią kart man į širdį

Pamečiau vieną dėlionės dalį, paveikslėlis neišeis.

Jaučiuosi išdavikė praleidus pirmas dvi dienos valandas su juo... Dar blogesnė tapau, kai panorau, jog tos valandos nesibaigtų niekad.

Tarsi tave kas apipiltų laiškiais, bet tokiais be atsakymų... Vis bandai ir bandai, o žodžių nėr ir minčių nėr. Galiausiai pripieši zigzagų ir nusiunti atgaliniam adresatui arba sau. Voko apačioje dailiai išraitai savo inicialus