Aš turiu įsivaizduojamą draugą. Jo vardas Herbertas. Herbertas šiandien velniškai tylus. Kodėl???

Mergaitė išsijungia.:)

Aš vakar radau savo įsivaizduojamą draugą. Žinot ką, jis buvo  pasislėpęs spintoj.

Rytmečio drožlės ant mano stalo,
Lyg aukso dulkės pranašauja laimę.
Truputis maldos ir aš jau atsidavus būčiai.

Mes duodame vardus laimingiesiems, kitus paženklina likimas.

Tikėti Dievu yra gerai. Ne dėl to, jog tai laimės receptas. Paprasčiausiai, žmogus egzistuodamas privalo kažkuo tikėti.

Aš nustojau tikėti, jog galiu būti neteisi. Aš tikiu, kad galima klysti. Manau, klydau lygiai 15metų, du mėnesius ir aštuonias dienas.

Mes laimėjom!!!!!!!!!!!!!! :)