Pasiilgau, Herbertai.
Šilto kepyklos kvapo. Pameni tą plunksnakočio čežėjimą ant lapo ir šiltų kojinių pasakas? Vilnoniai siūlai griauždavo nuogas pėdas, bet juk būdavo taip gera.

Tu mano svajonė. Angeliška. Be jokio egoizmo ir pykčio. Tik tu ir aš. Šiltas glėbys ir mažas kambarėlis.

Paskendo.
Šiandien laidosim

-Tu kvaila valtis,-tarė irklas ir nugrimzdo gilyn.

Tyliai mąstai ir vienatvė apsalsta.

Valiausi dantis ir galvojau, asilas ar begemotas vakar man skambino

Dažniausiai trečias spėjimas būna laimingas.

Ruduo, visai jis ne tykus ir ne auksinis ir ne geras. Jis besotis. Vis ryja ir ryja Mergaitę!

Baigiasi mėnesiai tu tuštumos tyla.

Kaip Mergaitė pasiilgo rašyk'o! Nebėr laiko, nebėr laiko.
Net Herbertas susirūpinęs Mergaitės užimtumu, net rašyt nėra kada...