koks mielas mano širdžiai ruduo už lango

Jeigu moteris nenori batų - ji nėra tikra moteris, как не крути!!!
Rimtai, kaip galima nenorėti batų? Aš visada noriu batų=]

Sėdi policininkas policininkų budelėje ir traiško muses iš neturėjimo ką veikti. Pamato vieną švytinčią musę ir tą nori sutraiškyt, o ši prabyla žmogaus balsu:
- Policininke, netraiškyk manęs, aš esu auksinė musė, galiu išpildyt vieną tavo norą.
Na, policininkas pagalvojo ir sako:
- Žinai, muse, noriu tokio darbo, kad nereikėtų nieko daryti, o pinigus man vis tiek mokėtų!!!
Sėdi policininkas policininkų budelėje ir traiško muses iš neturėjimo, ką veikti...

а мы уйдем на север =P

Papiktinau šian vieną pardavėją - ieškojom draugei dovanos, o ji visada norėjo monetos, turinčios herbą iš abiejų pusių, nu galvojam - išbandysim laimę. Taip vienoj parduotuvėj prie mūsų pribėgusio dėdės ir paklausiau: o gal turit monetą, kurioje iš abiejų pusių herbas? Užuot atsakęs, jis tik piktai dėbtelėjo, apsisuko ir teatrališkai nukulniavo toliau nuo mūsų, matyt, pamanė, kad tyčiojamės... Et, tie žmonės, vis blogiausia pagalvoja=]
Monetos, beje, taip ir neradom, bet nupirkom kitą, ne ką mažiau šaunią dovaną pas kitą šaunią pardavėją, hehe.
Ir dar mano dviratį grąžino, paruoštą sezonui, tai tik sniegas paskutinis nutirps, ot pasismaginsiu=D

vieną kartą ir visiems laikams susitvarkysiu savo gyvenimą ir tapsiu savo gyvenimo tirone!!! ir visus, kas norės man vėl jį sujaukti primušiu slaptąja nindziu kovos techniką, ot kaip=]
keičiu darbą, vazoną avokado ir požiūrį!!! ir dar rytais pradėsiu eiti pasivaikščioti, heh

Ot užsidaryčiau į kokį namelį miškų glūdumoj ir sėdėčiau ten savaitę - be televizoriaus, be kompo, be telefono, ai kas ten - galėčiau ir be elektros. Valgyčiau keptas bulves su svogūnais ir kiaušiniais, gerčiau šaltą šulinio vandenį ir galėčiau nieko kito neveikti, tik vaikščioti ir skaityti ir klausyti. Ot čia tai būtų superinės atostogos!

Ei, gal kas turi namelį man savaitei paskolinti, stovintį miškų glūdumoj???

dar viena vyšta į vyštų kompanija. tai bus smagu, tai pasilinksminsiu.
muahahahahaha

Eisiu vakarop pabėgiot ir gal viskas bus ne taip jau ir baisu kaip atrodo. Pasiimsiu savo krikštasūnio mp3, nes saviškę pamečiau, įsijungsiu bon jovi ir rėksiu kartu su juo It's my life, o visom pypsinčiom mašinom rodysiu kiežuvį. Nors teisingumo dėlei reikėtų pasakyti, kad pastariasias kartais mašinos man pypsi daug rečiau negu paprastai. Niūri mūsų tauta paniursta dar labiau.
Vakar teko sėdėti jaunų žmonių kompanijoj ir klausyti apie tai, kaip visi emigruoja iš Lietuvos ir kaip čia blogai gyventi. Jie irgi emigruotų, jeigu turętų kur ir kaip. O aš visus nustebinau, pareikšdama, kad niekur nenoriu emigruoti, nes čia irgi galima gyventi, tik reikia mažiau dejuoti. Bet jie manim nepatikėjo. Po to papasakojo kažkas, kad skaitė pranašystes kažkokios tetos man rodos iš Rusijos ir ji išpranašavo, kad šiais metais Japonijoj susprogs atominis rekatorius, o kitais prasidės III pasaulinis tarp ES ir islamiškų šalių. Visi pradėjo ochkac i achkac, kad greičiausiai taip ir bus ir kokie tie musulmonai iš tiesų yra baisūs. Aš tik pagalvojau, kad tokiu atveju greičiausiai man nepavyks keliauti po Tolymuosius Rytus ir mano tėvai dėl to labai apsidžiaugs....
Galiausiai man pranešė, kad pats laikas turėti vaikų, nes po to bus jau per vėlu. Yeah, right, kodėl gi man nepasigimdžius vaiko ir nesugadinus jam gyvenimo? Ar niekas niekada nepagalvoja, kad norėdamas užauginti normalų vaiką turi būti pakankamai psichiškai subalansuotas? Nors palyginus su jais, mano subalansuotumas yra aukščiausio lygio, bet kas pasakė, kad reikia lygiuotis į kitus? Man labiau patinka turėti savo normas ir matuoti pasaulį savo matais. Ir tegu eina velniop visi, kurie mano turintys teisę man aiškinti, kaip teisingai gyventi. Po šimto metų galėsim visi kartu susėsti ir tada jau bus aiškiau,kieno gyvenimas buvo teisingas.
Ir tikrai reikia eiti bėgioti, nes kitaip išprotėsiu, aaaaaaaaaaaaah.

Kiekviena diena - tai mažytis gyvenimas, kiekvienas pabudimas ir kėlimasis - tai mažytis gimimas, kiekvienas naujas rytas - mažytė jaunystė, o kiekvienas gulimasis ir užmigimas - mažytė mirtis.

A. Schopenhauer