"I will not stay in China for ever, my soul is in Europe, and my heart lays in Lithuania"
"Sounds like you gonna sacrifice yourself to some ultimate goal, like reunited the European continent"
"Emmmm..."

Pernelyg gerai, kad būtų tiesa, dievaž, tai pernelyg gerai. Bet taip norisi, kad visgi būtų!

Ir štai prieš mane atverstas naujas gyvenimo puslapis - šviežutėlis ir baltutėlis. Šalia padėta plunksna ir juodo rašalo stiklainiukas. Visa kita priklauso tik nuo manęs pačios.

Ir nieko nėra geriau už Budka Suflera, na, nebent Czerwone Gitary Nie spoczniemy, bet Budka Suflera yra Budka Suflera=]

Ir tada mes apsikabinam ir tu pažadi, kad mes būtinai dar susitiksim, ir koks skirtumas, kur: Singapūras, Macau, Vokietija ar Lietuva - kartais pasaulis yra stebinančiai mažas. O aš tik galvoju, kiek daug tau visko dar galėčiau pasakyti. Na, apie narcizus, apie rudmėses, apie pavėsinę ar tas violetines gėles, žydinčias rudeniop. Arba tiesiog galėčiau klausytis. To, kaip tu pasakoji, kaip tu pasakoji, ir kaip šypsaisi, kalbėdamas apie savo brolio dukrą, arba apie savo patirtį, kaip kad keliavai, kaip kad dirbai ir kaip mokeisi. Ir galėčiau tavęs klausytis iki kol po šimtmečio pakeltumėm paskutinę stiklinaitę džonio (nes tu irgi jį mėgsti). Bet tada nusišypsom vienas kitam po paskutinį kartą. Ir aš suprantu, kad tai - paskutinis kartas, kai tave matau. Nes štai tu išskrendi už tūkstančio kiometrų į šiaurės rytus, o aš - tiesiai į pietus, lygiai tiek pat. O po kelių mėnesių į vakarus, ir stulbinančiai toli, tiesiog už jūrų marių, ir jau su visam.
Ir žinau, žinau, velniai griebtų, puikiai žinau, kad pasveiksiu, aš juk visada taip darau. Bet taip noprėtųsi nusileisti laiptais ir ten pamatyti tave, nedrąsiai besišypsantį.
Šypt

O dabar atėjo Tom Waits

Galvoju, kaip čia dabar nuvažiavus atostogoms, nelikti amžiams O_o

Kiek nedaug, pasirodo, žiurkei reikia iki laimės...=]

- There are a lot of works, especially if you are women.
- Yeah? And what men cannot do?
- Many things....
- For example?
- Emmm.... yeah, you are right..

Anna sakė, kad nori į psichūškę , pagalvojau, kad gal visai ir nieko, tad pasiūliau į kompaniją. Dabar turim planą: gersim daug tabletyčių, gydysimės elektrošokais, o laisvalaikiu slampinėsim po parką, ir visiems aiškinsim, kad pasaulis, kurio nematom neegzistuoja, nes kai nusisuki tai, kas liko už nugaros pradingsta....
Tik štai psichūškę reikia gražią išsirinkti: na, kad su parku, upeliūkščių ir visa kita, kaip положено