kaip gaivina natūrali gamta...
priklaupiau prie šaltinėlio...
gaivu vasarą gyvas vanduo...
nereikia nė degtinės ugnies...

1989-2016, kelmė

prie upeliuko
mažas angeliukas
o aš negyva jau -
įstrigusi liuke

laivu aš buvau
kada knygą skaičiau
gražus angeliukas
mažas upeliukas

gera buvo vasara
"mokykis plaukti" pataria
...mokykloje knygas aptariam
angeliukas pabaria

***
be pirštinyčių
sniego senį nuo
ryto statyti...

***
pirmoji snaigė
džiugina ašarą...
lauksim pavasario

aš išėjau
dar sparnai neužgijo
gyja siela

aš išėjau
dar sparai neužgijo
gyja siela

raudoni batai
ir kaip juos vogė...
negi tiki -
į naivų blogį?

kojos kruvinos -
batai raudoni...
tokia lemtis -
baigėsi ligonine...

šizodepresija,
silpnaprotystė...
raudoni vystyklai
nuo pat vaikystės...

skaldau gabalais
bet nesuprantu...
kėliausi vėlai,
ir vėl ne kartu...

tu išeini
sakai: "rytoj"
visad mąstau
laikau tai galvoje...

mano gyvenimas
tik daug blakių...
todėl ir sako:
"nuo skaitymo apako"

ateisiu aš tuoj
o gal rytoj...
ranka numoju
į šviesų rytojų...

šviesūs plaukai
vogti daiktai...
tave jie džiugina
o mane nuliūdina...

neturiu kuo gyventi...
nebenėščia... imu senti...
neturiu kuo
r.u.d.u.o...

k[ą]. an.d.A

meldi