LAIŠKAI SAU PAČIAM

Vos liesdamas daiktus ir žmones,
Aš laikausi pats už savęs
Ir einu be dangaus malonės
Per pasaulio gatves.

Ir kažin kur rieda vežikai,
Ir kažin ką loja šuva,
Ir kažin ką plėšia plėšikai,
Ir kažin kam ritas galva.

Mus nelaimės veja, kaip aras
Veja bėgančią avį laukais.
Bet nei badas, nei maras, nei karas,
Nei pragaras mūs nepakeis.

Negaliu nei vienam padėti
Ir padėti man neprašau.
Negaliu nežydėt, neliūdėti
Ir sau laiškus - eiles rašau.

atleidimas
ir šaukimas
būsiu būsiu
savanorė...

o baubimas
ir baudimas
noriu noriu
kvėpuoti oru

noriu aš rašyt
eiles . . .
gal mažas
analizėles...

ak pieštukas
vienas esu
aš literatui
negaliu būti draugu...

2004, pavasaris,
kelmė

00 iš literatūros interpretacijos

aš pirmam kurse
jaučiuosi užburta...
noriu atgauti,
namus ir pieštukus...

atėmė viską - -  -
be sielos dabar...
pirmoji rugsėjo
šuoliais bėgu atgal...

ak tie šiauliečiai, ...
kaip skruzdėlytės...
tempia į kiemą,
rūdis ir varlytę...

2004, ruduo,
šiauliai

63 iš istorijos egzamino

taip noriu spindėti,
kaip auksinė avietė...
klausaus muzikos, noriu girdėti,
kaip komančiai prišaukia lietų...

ak tuo mišku, eiti baugu,,
miela aviete, būki draugu...
man virš galvos, šakos, oi šakos...
ąžuolas vienišas -irgi apako...

ak avietyne jau...
eisiu mišku tuojau...
oi miško muzika - - -
avietės žydinčios...

1999, vasara,
kadaginės km., kelmė

noriu albumo
grąžinki man jį
nuotraukoj paparastumas
nežino kiti

ak aš išeinu
foto daryti
dabar tik žiema
o kas kitą rytą

grasino man Dievas
jis sako
galiu
nuskristi į nuotrauką
sau paukšteliu

bijau aš Dievų
esu aš viena...
pabėgo nuotrauka  - - -
einu verkdama

2002, žiema, kelmė

kando kandis
megztukas yra grandis
ragavo pagal eilę
jautė vilnai meilę...

ak kuičiuos po namus
noriu būti rami
ta tyla man skaudi...
kanda... kandi

noriu gėrio aplink
paprasta - aš pavargau nuo blogio
bijau prarasti save
žinai nuo 18 tik augu
bet gal ne į ilgį o į plotį
DIEKUIDIE kad lengvėja aplink...
ak išeičiau
bet nėra kur 

tik veliamės po gyvenimą
ir laikome vienas kitą šeima

noriu naivokos žiemos
kad galėčiau aprimti
net nebekovoju
o tu dar neatėjai iki tilto

kad bijotumei
per jį eit