labos nakties

mažiukai paukščiukai
balutėj pavasarį dūko
balsą girdžiu...
bet net pati rėkiu...

paukščiukų mažų,
tavų skiedalų...
ak bijau... gieda...
rėksiu tuojau ... garsiau...

maži paukščiukai
pavasariu dūko...
o aš noriu bažnytinėj
santuokoj pasibūti...

nes aš mintimis einu
nepersistenk iš meilės
viską išsako eilės

voveraitę mačiau
pro autobuso  langą
ji akimirksniu apšokuos visą mišką
ak, o aš tokia vieniša...
kaip ir kasdien. . .
ak ta kasdienybė...
vėl važiuoju į univerą.
tos paskaitos tokios siaubingos...
apie triušius, o ne apie voveraitę...

noriu tau būti playboy triušiukas...

einu su saule su lietum
noriu išlikt geru žmogumi...
ak o kur tu brangusis?
ir kur rytoj tu būsi?

radau aš gėlę, eidama...
aš negaliu, tau būt, mama.
o tu nustoki verkti -
ir kelio nebeklauski...

einu viena pajūriu...
tik noriu nepradingt...
o tu berneli mielas - - -
man ašaras surink...

maža graži širdutė...
dukrytė su manim...
kodėl negali būti..?
ir tu, skausmu, manin?

pilve maža širdutė,
norėtų pasiklaust...
o tėti, ar tu būsi,
ar man ilgam dar snaust?

išėjo jau rugpjūtis...
su lapais purvinais...
ir atsiras mažutė,
širdutė, - pagaugais. . .

einu per upę
kur tilto pabaiga
pasibaigė rugpjūtis
ta raudona mada

tolyn vešlyn gilyn...
paskui ranka numoju...
nelįski tu manin - - -
einu ir vėl sustoju...

o sukasi galva
tvirtai žengiu pirmyn...
o drauge gal eiva?
tik nežiūrėk žemyn.

mano gera mergaitė
tyli kampely
noriu aš būti
gera mamytė

ak kiek daug laiko
o verkia saldainis
mano mergaitei
knygelę skaitančiai...

daug paveikslėlių
daug vėliavėlių...
į smėlio dėžę
sugrįžkim vėlei...

apgaubia šiltuma...
namai ir arbata...
ak o po Kalėdų - - -
pavasaris, pelėdos...

o tavo šiluma...
ateis su arbata.
siela aš jaučiu
gali tu būt man gražiu...

ak vėl piluosi arbatos
jau nebėra ukvatos...
aš noriu pamažu,
kad taptumei gražiu...

garuoja įšalas...

mano kiemely
augo rožytė...
ji rytmety
nešiojo rasytę...

atėjo rožiukių
geriausia diena...
ji rūžava
aš raudona. . .