noriu aš būti
bent vieną akimirką...
gyvenimas - žaidimas?
gyvenimas, ne žaidimas?

noriu aš rėkti,
iki užkimimo...
noriu gyvenimo,
bijau žaidimo...

noriu dėlioti,
o ji kvailioja...
nakty miegoti,
tave sapnuoti...

noriu išeiti,
kartais toli...
nežinai, ir patarti,
man negali...

noriu sušvisti,
noriu eiliuoti...
apie matieką,
negaliu tik galvoti...

jo viską maišo,
išlįsk iš maišo...
ji daro gaišatį...
o man tik - paišymas...

2003, ruduo, kelmė

ak renku akimirkas...
verkiu naktimis...
noriu aš būti TIK -
man tai ne žaidimas...

noriu to uždavinio,
į lietuvių kalbą, vertimo...
bėgu lauk,
nes viskas aprimo...

noriu skaičiuoti,
per matematiką...
"ką tu į tą?
ką širdis sako?"

ėjai tu atgalios,
blondine...
suskaičiuoki skausmus
piniginėje...

noriu vėl būti,
ne tavo sėdmenyse...
sako bernas mandras:
"turi raumeny?"

mano šviesa,
po tavo Dangumi...
tik nėra jau man
po to ką padarei šviesu...

kada man buvo skaudu...
ar tu buvai draugu?
sąjungoj tylu...
riedu ovalu... esu dviračio ratu...

noriu gerų tylų...
bet tu kalbi, ir man skaudu...
atostogos
riedu ratu...

kaip skaudu,
kad esu tik ratu...
jau...
kojų pirštukais minu...

tu man esi
dūris į širdį...
ir tu jau netvirtas,

protingas žmogus bando pakeisti padėtį...

dainuok, šok,
eiliuok...
bet geriau
eik pamiegok...

noriu aš grožio..
iš šios tarties...
noriu gyvenimo...
ieškau vilties...

piešk, eiliuok...
o paskui dainuok dainuok...
galiu tik svajot,
ir eiles niūniuot...

neužmiegu, draug,
[...]

radau širdy
iš senovės laiškelį...
tu tik tyli -
vedi mane iš kelio...

kas gi surašė,
kas gi supaišė...
reikia ir duonos,
man ir ragaišio...

priminė meilę,
man šis laiškelis...
kas išmintingo,
būti dar gali???

einu pieva,
ir stebiu dangų...
tave svajos,
kaip mane ar lanko?

tavo akys -
žydri debesiukai...
noriu aš angelėliu,
upeliuke būti...

žiūriu į upelį -
tiek daug debesėlių...
o tavo akelės,
blizga lyg lėlės...

noriu matyti,
žydrą tave...
noriu sutikti
angelą sapne...