buvo ta musė,
alkana buvo...
o dabar tik dėmė...

mažučiu noriuku
tyliu, kenčiu, einu...
noriu durų atvirų...
noriu šiltesnių namų...

aš tik tyliu ir einu...
noriu perauklėt namus...
tau skaudžiu problematiškumu...
rakinu minčių raktus...

vienos durys, kitos durys...
vienas raktas - širdin dūris...
tik tyliu, kenčiu, einu...
noriu turėt bent kiek savų...

2004, ruduo, kelmė...

nieko tokio -
tas lietus...
tik kad rasčiau -
aš namus...

keturis vėjus
plaukuose...
suradau
šioje naktyje...

noriu rasti
širdį gerą...
noriu kalbėti
rožių keru...

ak tyliu
ir einu...
ne vėjų
keturių
o
ieškau
namų...

2004, ruduo, kėlmė

kada mylimas apkabina -
jo rankos būna -
angelo rankomis . . .
te perkūnai žiaurūs trankosi...

noriu kad ramūs būtų Dangūs...
noriu suptis mėnesio rankose...
koks siaubingas lietus
už svetimo lango...

bijau įsliuogti į Dangų...
beieškodama angeliškų rankų...
bijau netiesos, nedrąsos...
bijau ne tankų, o svetimų rankų...

2004, ruduo, šiauliai

kaip suprasti man tave?
kam eime? kur eime?
gimiau vienišoj naktyje...
vieniši rado mane...

išsiaiškinkim kas tarp mūsų?
kiek blakių? o gal blusų?
noriu būt boruže... ar muse...
tik bijau - voratinkly sudžiūsiu...

mano jausmai tau nuoširdūs...
tavo balsas - muzika -
tiems kas girdi... ardoma esu...
sprūstu tolyn nuo visų...

2004, ruduo, šiauliai...

tavo balso negirdžiu
ir ta tyla svaigina...
kai toli, tu mažas toks...
kai arti, šiluma ramina...

noriu lietaus gaivos,
noriu mudviejų tylos...
noriu žalios savo gitaros,
noriu savo tau dainos...

ramumos

ak noriu tiek daryti...
o tik mintis ryju...
noriu blizgėti
o nuo senumo rūdyju...

2004, ruduo, šiauliai...

"... labai gerai, gražiai, pasidarius esi... paprastai tiesiog..."

slystu lietumi pamažu...
noriu neverkti, negaliu...
žydru lietumi slystu...
senėju pamažu...

aš iš debesio pagaminta...
juokiasi žvaigždė... rimtas...
apkabinimui ištiestos rankos... linko...
lyja ašaromis aplinkui...

2004, ruduo...

aš mergytė,
aš rožinis vaikas...
angelo darbas,
man yra baigtas...

noriu būti...
rožiniai... taikiai...
te patyčios,
baigiasi...

kiek gėlių...
kiek vaikiškų
dainelių...
melas...

"...tiek blogo padarė, kad į gera nuspręsti, gali tik Dievas..."