teka... kažkiek banguoja...
noriu namo,
noriu prie upės rytoj...
jie tik numoja,
o aš nevažiuoju...
mano siela uždara...
ir akių tik žaluma...
noriu aš sugrįžt rytojun...
upė teka... kiek banguoja...
rytojuje atsistoju...
į tave ranka numoju...

išbarsčiau brangias snaiges...
noriu būt arčiau tavęs...
noriu Kalėdoms, aš margo sniego...
noriu į draugiškas akis žiūrėti...

išbarsčiau iššvaisčiau,
maža ašara aš esu tau...
noriu sakyti - susitiksim vėliau...
bet ar dar susitiksime aš nežinau...

mano mintys, svajonės, pabėgo...
renku angelus - aš angelas sniego...
noriu bėgt, nuo tavęs jau bėgu...
nežinau... krenta mintys su sniegu...

ėjau ilgai, ilgai žiūrėjau...
smagų snaigių šokį stebėjau...
o papuoliau į pūgą...
kur vėjas su snaigėmis dūko...

jau tiek metų praėjo...
kada tos ašaros žėrėjo...
kada tolyn nuo vėjo...
gležnos kojytės ėjo...

dabar tik nematomas sniegas...
žalios ir šviesios Kalėdos...
su dukryte puošiam eglutę...
ir snaudžiam - dingo bėdos...

snaigė viena
sutirpo ant veido...
tas snaigių švelnumas,
lėtai jos leidžiasi...

noriu būti gera,
ir sau ir tau...
bet aš visa,
jau išsnigau...

mažos snaigytės...
noriu matyti...
vaikelius žaidžiančius,
nuo pačio ryto...

noriu iš berniuko
meškiuko . . .
noriu, kad jis
mano draugas būtų...

noriu aš valgyti,
noriu stebuklingo
staliuko... abra kadabra
viena kad nebūčiau..

vakar buvo
mano gimtadienis...
ne tortadienis, o
paprastadienis...

dovanojo Dangus,
man pajaciuką...
kai nusisukau,
ašaros plūdo...

1988, kelmė.

aš labai nekenčiu būti...
oi karšta šviesiaplaukė saulutė...
mano vasaros, tuščios vėjo...
kur Tvėrėjas betveriant žiūrėjo?

ak ir aš tik maža saulutė...
ak ir aš klausiu būt ar nebūti?
mano ašaros tiek žėrėjo,
ir plaukai mirguliavo nuo vėjo...

noriu vasaron šiąnatk lėkti...
bet gi ašaros ima žėrėti...
ar tu būsi manuoju draugu...
saulėj šoku lig žydrų lubų...

aš tik gėlelė,
ir numirsiu plaukuose...
lyg ant suknelės,
kuria pasipuoši...

ak, ramunėle,
kalbu tau rugiu...
gal susitik po
lietingu Dangumi...

ak vis tik augu,
ir noriu šviesos...
gal po lietučio,
mane kas paguos...

tu vis rėki...
nurimki
ir man vaikystė
buvo sunki...

tik tu kitais
keliais vedi...
ir raudonomis
akimis kliedi...

ką tau sakė,
blogas vyras...
tavo smegenys,
lyg žvyras...

ak sningu
ir bėgu...
tavo kraujas
veidu rieda...

ašarėlė,
mažulėlė...
nuriedėjai,
ir įgėlė...

blondine buvo
be kojų... undinė...
bet jai rūpėjo,
rožinė spalva ir piniginė...

norėjo ji mokytis,
rūpėjo jai darbas...
bet tai tik pasaka...
tai kitas kartas...

norėjo blondinė,
lūpų ryškių...
apsuptyje, nakty,
žvaigždžių blyškių...

blondinė nuo vaikystės
buvo undinė...
dainuodavo,
ir kviesdavo
visus gimtinėn...

i am alone...
want say you "honey,
i love you,
just be in true"

i want sayed nothing,
me feel big pain...
no see i blue,
are you knitting mine?

you fucker person...
and i am sad...
you go away...
and i am mad...