tu akis juk man uždengtum -
tavo rankos - mano rankos...
tegul lyja skaudūs dangūs -
tave te angeliukai lanko...
viskas baigsis ir staiga...
ta liga man mirtina...
tavo žodžiai tik bėda...
tavo rankos jau mada...
tavo rankos - mano rankos...
jos sapnuose nesilanko...
aš naiviai žvelgiu pro langą...
toliuose ten perkūnai trankosi...
noriu kad kas suprastų...
ieškau, noriu kad rastų...
ak kad tu girdėtum
tą mano didelį skausmą...
noriu tik eiti, bet noriu - užjaustum...
ak aš ėjau, norėjau
būti toli... ak išnykau,
jau kalti man visi...
girdi, einu... ar girdi...
negi negaliu pavargti...
noriu kad išgirstum,...
noriu kačiuku pavirstum...
noriu žinotumei, mano minčių gausmą...
naikinu skausmą,
ir mąstau jautriai...
2004, ruduo, Palanga -Klaipėda
šalčiu alsuoja
baltaplaukė žiema...
bėgu nuo tavęs,
vos slenku snigdama...
noriu kad norai,
Afrikai pildytųsi...
ir nenoriu,
artimųjų nuvilti...
atėjo naktį
per atviras duris...
nenori jis
mano skausmo matyti...
šuniukas mano,
užjaučia mane...
nes draugų turiu aš
tiktai sapne...
užšoks ant sofos,
ir užmigdys...
šuniukas mano,
turi akis...
2001, žiema, kelmė
žvelgiu pro langą,
debesys lyg svajonės...
mokykloj, matematikoje,
irgi kažkiek rymojau...
gimčiau Rūpintojėliu,
prie viešo kelio. . .
bet svajoti negalima -
širdelę gelia...
mano žydros svajonės -
patekti į Dangų...
įspįsiu spinduliu
tarp tavo rankų...
aš matematikoje,
piešiau svajojau...
pro langą žiūrėjau,
akių pertraukoje...
mokytoja sakė,
vaikiukai, vaikučiai...
išspręskit uždavinius,
ir ramūs būkite...
aš sprendžiau,
grupes abi...
nes trūko darbo...
ar tu girdi...
žiūrėjau pro langą,
tylėjau, bijau...
aš po kontrolinio,
liūdna išėjau...
noriu tik palikti...
žinau kad galiu neįtikti...
kad gali kažkas nepavykti...
bet nesiryžtu išvykti...
noriu namo išvykti...
noriu aš dingti...
kas gi dar gali nutikti...
tu turi išnykti...
tu turi išnykti...
nes aš negaliu
be tavo valios
palikti...
2004, vasara, kelmė.
negi žvakės šildo širdis...
ar žmonės širdis girdi?
ką gi tu, drauge, klausai?
negi išėjai? nejaugi pavargai?
uždegiau žvakę,
ir dabar verkiu...
palik mane, mes negalim būt sykiu...
kada nematau akių...
uždegsiu žvakę,
jau mirštu...
noriu į Dangų,
ir esu iš tų...
sugalvojau žvakę
2004, Kalėdos,
Naujoji Vilnia
tas skaitymas
savin įtraukia...
savos mintys,
gilyn šaukia...
gilinuosi į eiles...
ir ganau aveles...
aviganis
neįkąs...
1 ---
40 ---
43 44 45 46 47 ---
80 ---
120 ---
160 ---
200 ---
240 ---
280 ---
320 ---
322[iš viso:
3215]