dangus aviečių raudonių
o aš einu tolyn krauju
ir noriu būti žmogumi
ir noriu rojun... dangumi

kažkur toli aiški spalva
ji rudeniu kažkur rausva
ir noriu puoštis dėl tavęs
suknia aviečių raudona

alkana mano saulutė
gal dar čia ne rugpjūtis
noriu praustis noriu džiūti
traukia ašaras saulutė

noriu būt aš violetinė
reikia spektro lenkto
koks gi mano dialekas
kaip lazdynas lenktas

sušvytavo ir nudūmė
koks tas tavo grožis
noriu būti stebuklinga
jok toliau ant atpirkimo ožio

kur tolyn bėgi
negi į kiemą
kašio žiūrėti

skoninga stilinga
o kas gi madinga
mane įsikinko
o aš nespalvinga

norėčiau dvikinkio
norėčiau trilinko
o kuo gi esu
kad tau nevaizdinga

toj mano vaizduotėj
labai jau nyku
o kuo gi tu bėgi
visai ne laiku

. . .

noriu į mokyklą
šąla karoliukai
man naiviam rytojuje
apyrankė nutrūko

neriu aš į kiemą
kas paliko mane vieną
einu žiemoje
toli mokykla

ji toliau negu toli
kai nueisiu... ko tyli
aš negėriau pieno
o ten karvė viena

kaip išbluko dienos
naktimis man viena
noriu tik išeiti
mintys vėjui greitos

viskas kaip laikina
viskas kaip paika
neturiu tau laiko
bet esu be saiko

kokioje tyloj
ar nakty slepiesi
noriu rast nuo saulės
tavyje pavėsį

ak tyliu ar giedu
vienumos ašarėlė rieda
jau šnd po pietų
kur man pasidėti

???

ak tyloje
džiūsta negatyvai
o galvoje
pražydo slyva

aš vis jungiu
infraraudoną šviesą
noriu žinot daug
žinoti tiesą

nedidukas
žmogeliukas

mintys
ratu sukas

noriu obuoliuko
gal galiu pabūti

tyloje
o vėtroje

tikras gyvenimas
prarastas šansas...
kaip paauglystėje
sapnai dar lanko

noriu gyvenimo
paprasto paprasto
noriu kasdienio
pabūti šanso

ak tyloje
vėl aš dainuoju
einu gatve
noriu į gojų

mokslu pralobčiau
o esu vis naujokė...
pavydi proto...
pabėga tik mokslas...

noriu prisivilioti
moksliuk būki manas
noriu kelių,...
jausmų panoramos.

kada suprasiu
kada išmoksiu
dabar tik šoku
ir būnu naujoke