Aš  tikiu,tavo saulėtu rytojum,
Ir nuostabiais vasaros,gėlėtais vakarais.
Siela atsigaus tava,kartoju.
Tik nežaisk, kitų jautriais jausmais...
-----------------------------------------------------
Tavieji žodžiai,lyg lietaus lašai,
Barbena man į sielos langą.
Atrodo,kad labai senai,
Gena švelni banga,neramioj jūroj bangą...

Vėl sielos stygos suskambo:)...Tu groji-aš klausausi, jos nuostabios melodijos...Man taip gera,kad tu es:)i...

Grafomanai,tikrai nieko nebijo,nesislapsto ir neverkslena:)...

Šiandien miegojau gerai...
Bet prižadino viena mažytė,
Pukuota,graži išdykėlytė:).
Po to nubėgau vėl miegoti,
Ėmiau košmariškai sapnuoti.
Matau važiuojam mašina.
Ir pakelėj pagavo ji ,kažką.
Staiga pavirto ji ant šono
Ir vertėsi nuo aukšto šlaito tokio...
Neužsimerkiau,aš stebėjau visa tai...,
Bet sveikutėlė aš likau tikrai...
O,jau vėliau...
Verkiu,džiaugiuosi ir jaučiu,
Kad skausmą didelį turiu...

Maudžia nugarą baisiai...
Prabudau jau nelauktai...
    ***
Skausmas ir dabar neišnyko visai...

2.
Griežtai sakiau,tu pamąstyki
Bet svyravai tu dar ilgai...
Todėl,kad netikėjai,
Jog aš galiu pamilt tikrai...

Suprask,tu liksi plikas,kaip tilvikas,
Jei tempsi dar ilgai.
Būsi nereikalingas niekam,
Jei žaisi dar slaptai...

Juk tu manim žavėjais.
Ir pasirinkai,tikrai ūmai.
Bet visgi netikėjai,
Kad pasikeis laikai...

Tada,tave apglėbus,
Nors buvo ir sunku.
Už rankos tau paėmus,
Pradėjau vest,išmindžiotu taku...

Tikiu,esi laimingas,
Kai su manim esi.
Tikrai tas kelias ne klaidingas.
Ir ateitis šviesi...

Bet posakį,manau žinai tu,
Lazda juk turi du galus.
Todėl mes esam apsikeitę,
Šiandieną vietomis abu.

Galiu jau drąsiai teigti,
Kad neryžtingas tu buvai.
Jau negaliu ir pykti,
Nes taip tik daro juk bailiai...

Dažnai sunku man pasakyti
Ir nežinau ar myliu  jau tikrai...
Geriau jau galą padaryti,
Nes sunku vežti.Nežinai?

Manau geriau jau likti:
Tikrais,gerais draugais.
Viens kito nekankinti.
Ir pasidžiaugt senais,gerais laikais...

Kai jau pradėjo vysti gėlės,
Sėdėjau tyliai vieniša.
Tikrai jau niekuo netikėjau,
Jog prapliups  deganti kruša.

Ėjai tu netikėtai,
Mindei negailestingai leisgyves gėles.
Į žaizdą dar pribėrei,
Druskelės i valias.

Be galo man skaudėjo,
Kankino sūrymas aitrus.
Staiga aš praregėjau,
Suvokus-taip jau nebebus...

Sėdėjau aš prie pc.Buvo praviras langas...
Staiga,netikėtai,skersai per kambarį,melsva šviesa blykstelėjo žaibas...,tiesiog per mane....Širdis suspurdėjo,kai paukštė narvelyje....
Po keliato minučių nurimo...
Ačiū,Dieve,kad mane gyvą palikai...Matyt aš Tau dar reikalinga žemėje:)...

Gal galėtų atsiprašyti tas,kas mane įžeidinėjo ir neteisingai kaltino?

Pakalus bendradarbė užverda,kaip sriuba.
Nejaugi tu,brangioji,jautiesi visada kalta?
Kai prieš tave burnoja adminai,žmogžudžiai.
Kasdieną jie kartoja,kad parašei blogai.
Nenusimink mieloji,padėsiu tau tikrai.
Pakviesiu juos rytojui-nusprogs galvažudžiai.
Viena adminė dreba,nebebendrausiu su tavim.
Kita pati pastojo,jai kelią su krūtim.
Ateik,pasišnekėsim,kokia graži,stilinga aš esu.
Gerai,manau sutarsim,rytoj gal po pietų.
Šaunu,stebėsiu mūšį,kurio gal ir nebus.
Abidvi pasipustė,manau,karštus padus...

O aš geriau nutiesiu,
Takelį tarp gėlių.
Nes pripažįstu-
Nebegaliu aš be eilų...

P.s.Aš visa tai,
sužinojau gan vėlai...

Kai suaugusiam žmogui atrodo,kad turi susidvejinusią asmenybę,tai vadinama šizofrenija, o kai vaikas turi įsivaizduojamą draugą tai yra miela:)...