Pakalus bendradarbė užverda,kaip sriuba.
Nejaugi tu,brangioji,jautiesi visada kalta?
Kai prieš tave burnoja adminai,žmogžudžiai.
Kasdieną jie kartoja,kad parašei blogai.
Nenusimink mieloji,padėsiu tau tikrai.
Pakviesiu juos rytojui-nusprogs galvažudžiai.
Viena adminė dreba,nebebendrausiu su tavim.
Kita pati pastojo,jai kelią su krūtim.
Ateik,pasišnekėsim,kokia graži,stilinga aš esu.
Gerai,manau sutarsim,rytoj gal po pietų.
Šaunu,stebėsiu mūšį,kurio gal ir nebus.
Abidvi pasipustė,manau,karštus padus...
O aš geriau nutiesiu,
Takelį tarp gėlių.
Nes pripažįstu-
Nebegaliu aš be eilų...
P.s.Aš visa tai,
sužinojau gan vėlai...