Ejau į laimę. Pakelėj
Rasa vakarė žemėn krito,
O balsas širdyje giliai
Migloj vakarėj skelbė rytą...

Nieko nėra pastoviau už laikinumą...

Suprast tau, mama, nesunku
/Nors daug kas šito ir nežino/.
Kaip rugiai, nenupjauti laiku
Rauda ašarom auksinėm.
Kaip grūdai iš varpų krenta vis,
Pernokę ant žemės minga,
Perbėga per lauką virpulys,
Lyg pagalbos šauksmas išgastingas.
Bet ne grūdus aš barstau taip gailiai,
Juodžemio aš trešt neketinu -
Mano paprastos, atkaklios eilės
Šokčioja su pamuštu sparnu...

Aš  nepykstu ant tavęs todėl,  kad tu man daugiau nebe draugas. O ant svetimo nėra ko pykti.        Vigdorova.

Būk palaiminta diena ir vėl prikėlusi mane gyvenimui.

Gyvenimo kely sutinkam daug žmonių,
Bet ne visi paliečia mūsų širdį
Ir žingsnių tolstančių visai negirdim,
Nes mums neįdomu ir nesvarbu.

Bet būna taip,kad kartą susitikęs
Nebegali pamiršt jo žodžių, veido
Ir nejučia savoj širdy jam leidi
Užimti vietą tarp senų draugų.

Aš žinau - mano eilės paseno.
Nebe mano - kiti jau laikai,
Bet tie žodžiai širdy vis gyvena.
Jie man brangūs kaip mano vaikai.
 
Aš jiems laisvę, o man - ramią širdį,
Kad neveltui aš juos auginau.
Gal bent vieną širdelę sušildys,
Gal pravirkti privers - nežinau.

Išbarstysiu visus alei vieno,
Gal bent vienas daigelis sudygs.
Jei ne rožėm - tebūna purienom,
Kol širdy abejonių neliks.

Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai!
Jūs panašūs į pabaltintus antkapius, kurie iš paviršiaus gražiai atrodo, o viduje pilni mirusiųjų kaulų ir visokių nešvarumų.
Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate
pilni veidmainystės ir nedorumo.        Judžinas O'Nilas

...Poezija - visų pirma - svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų...        P.Širvys.

Dirba kalbą
Kalbukonis,
Bet ne taip,
Kaip kalba žmonės.
      P.Širvys.