* * *

Suprast tau, mama, nesunku
/Nors daug kas šito ir nežino/.
Kaip rugiai, nenupjauti laiku
Rauda ašarom auksinėm.
Kaip grūdai iš varpų krenta vis,
Pernokę ant žemės minga,
Perbėga per lauką virpulys,
Lyg pagalbos šauksmas išgastingas.
Bet ne grūdus aš barstau taip gailiai,
Juodžemio aš trešt neketinu -
Mano paprastos, atkaklios eilės
Šokčioja su pamuštu sparnu...