tvankioj tyloj
užtrukus pauzė
ant skalbinių virvės
galva žemyn supasi
šikšnosparnis

skaidri naktis
su primerkta mėnulio
akim mirkteli
matyt užgeso
paskutinio kraterio
rusenus ugnis

iškraipiusio laiko
kreivė
supina tinklą
nekvėpuoja
netiksi
laukia

kantriai kol aš
vietoj to
kad patylėčiau
ištariu
- kas dar turi nutikti

sušnara sparnai
ryto žara jau dega
atvira liepsna
atitraukiu nuo jos
pirštus

Oscar Wilde ,,Ketinimai"
,,Emocija vardan emocijos yra meno siekis"

Žaibiškas ir neskausmingas Marso užkariavimas

veidrodžių kambarys,
tai baisiausia vieta,
kurioje kas dieną
praleidžiu dvi valandas

retorinis klausimas :
- Kuo skiriasi stebuklinė tikrovė nuo magiškojo realizmo?

nugirsta tyla

keliuosi,
antklodės šnaresys jau esu aš,
sudrumstęs tylą
ir šiugždantis drabužis įsukęs kūną suvaržo krutinę šalčiu,
apnuoginti kulnai palietę grindis susilieja su girgždesiu lentų,
disonuoja nelygų iškvepiamo oro šniokštimą,
vienas, du, trys žingsniai
ir atveriant langą baikščiai sucypia vyriai,
triukšmas atklydęs iš gatvės per plyšį,
vėjui glostant dar miegančią ranką,
perveria prislopintai šnarančią. Ką?

Įtikėjusi, kad tuojau pat turėtų kažkas nutikti, nušvisti erdvė ir nušviesti blyškų jos siluetą: palinkusį į priekį, vos pakeltais pečiais, panarinta galvą su ant akių užkritusia pelenų spalvos plaukų sruoga, bet nieko nenutinka. Ji pakelia į mane baugščias akis su šokinėjančių žvaigždžių atspindžiais. Aplinkui tylu ir tuščia, ji patraukia delnus ir pirštu pastumia ant tunikos klosčių išlankstytą ... Ką?

Moteris apsidairo, žvilgčioja tai į sfinksą, tai į paveikslus, nurimusi prieina prie  lango, plokšti namų stogai su antenų smaigaliais, pajuodusiais trupančiais kaminais ir pavienėmis medžių viršūnėmis peraugusiomis namus, kylančias į giedrą dangų su blyškiu saulės disku. Ji lėtai, nuima nuo lango paveikslą ir į jo vietą pastato indigo spalvos dangų su Oriono linija ir geltonu švytinčiu mėnuliu. Naktis. Kas toliau?

Kambary tarsi vienišo žvėries irštvoje, tvyrant uždususiam orui ir pelėsių tvaikui, ant nuo senumo praradusios blizgesį komodos tupint fosforiniam sfinksui, dūlant į sienas atremtiems paveikslams iš toli panašiems į padrikas kompozicijas ir spalvų dėmes primenančias  paklodžių raštus kažkas atsitiko. Kas?