Nebyliesiems

O, beprotybė didmiesčio, kai vakarais
Prie mūrų juodų stirkso suluošinti medžiai,
Pro sidabro kaukę žvelgia blogio dvasia;
Šviesa su magneto rykšte akmeninę išveja naktį.
O, mąslusis vakarių varpų skambesys.

Kekšė, lediniam šiurpe gimdanti vaiką negyvą,
Dievo rūstis įtūžęs plaka apsėstojo kaktą,

Purpuro maras, badas, kur sustingdo žalias akis.
O, šlykštus aukso kvatojimas.

Bet tyliai kraujuoja tamsioje oloje žmonija nebylioji,
Kala iš metalų kietų išvaduotojo galvą.


Traklis, Georgas. Eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1985.

kontrolinis
šūvis

,,meškinas Timis pakeitė planus,,
nugirsta frazė

Tai kas matosi.

£  nes € ne &,  kol ₩ ir ¥ dar #, bet $ jau & , tik @  va

fenomenalu daktare Vatsonai

kitas laikas
kita vieta

Po apvožta stikline
dūzgia kamanė
lipa slidžiu paviršiumi

Po apvožta stikline
dūzgia kamanė
lipa slidžiu paviršiumi

vėl