- išlošiau sielą, tą kartą man krito kortos.
nuo stalo krito pralaimėjusiųjų vėlės,
už lango kaukė vėjas.
- drąsus, bet kvailas poreikis į racion alaus.
kalbėjo pildamas į taurę gėrimą barmenas.
nuo stogo langus plaunantis lietus, bejausmiais šuorais.
- na, jei kas nors ir krito...nemačiau.
- dar vieną kortą, juk nebus per daug.
grius bokštai, skeldės sienos
statytos kruopščiai ir ilgai
ant paaukotų balto ėriuko
kaulų bandys nutūpti
plėšrūs juodvarniai. Nubaidyti
stebės iš toli - pažadai
apgaulingi, neramūs žodžiai.
Ir kartosis paklydusių maldos-
tuščiaviduriai garsai
- lydima priklydusio šuns po kiemą vaikšto naktis
net iškorėjus delčia nepajėgia apšviesti jos kūno
tokią naktį išdrįs atrakint savo namo duris tik kvailys
ir išeis tarsi tai išeitis...
Choralas. Karoliai iš Koralų. Koralų
Rifas. Grifas Kruvinu Snapu. Strofa
virš Kreivės. Kreivė po Strofa. Akistata
su Objektu. Irimo Kronika. Korėjanti
Delčia. Šerkšnų Sukaustyta Žolė.
su Pažadu Remisiją Pratęst Ryte.
Atvėsusi Juoda Kava. Utopija per
Mirksnį Sukurta. Pradžia ir Pabaiga.
1 ---
8 ---
16 ---
24 25 26 27 28 29 ---
32 ---
40 ---
48 ---
56 ---
61[iš viso:
603]