kai nenori nieko...
kai neturi jėgų...
kai viskas ką tu gali yra niekas...
kas tada lieka?..

namėgstu gert..
bet barakas yra barakas..
anyway reikia žinot ko nori ir viskas bus taip kaip nori..
už tai aš bent jau galiu save gerbt.
=]

kaip faina kartais pavaikščiot truputį atitrūkusiam nuo gyvenimo...

mes neatradom vienas kito.
mes atsiradom vinas kitam.
=]
ar ne?

sėdžiu ką tik išvirtęs iš lovos ir klausau tą pačią dainą, kuri grojo sapne.
gera.

keitai kartais būna...
lyg ir ta pačia kalba šnekam...
lyg ir turėtumėm suprast...
bet...

šiandien papildžiau savo stebuklingąjį sąsiuvinėlį, kad atėjus laikui galėčiau iš jo ištraukt kokį nors mažą stebukliuką.

užgęsta šviesos.
atsidengia ekranas.
ir be jokio perspėjimo prasideda filmas.
kelionė į šalį, kurios nėra.
kur gyvenimas kartais leidžia pailsėt.
ir kur kalbama vokiškai.

pamačiau tai dėl ko verta išmokt vokiškai.

ir dėl ko verta eit į kinoteatrą...

keistai slenka dienos tarp sniego,  balų ir mokslų.
nuo vieno arbatos puodelio iki kito.
nuo vienos džiaugsmingos akimirkos iki kitos.

kad tik jų būtų daug.

na ir ka...
sudas ir tiek...
bandai kazka pakeist, o tau pasako - ne tavo reikalas...
taip ir nuleidi rankas...