ateina dienos geresnės už kitas.
praeina.
lieka prisiminimai.
ir žinojimas.

o pasirodo rašykai visai tikras pasaulis su savo meilėm, neapykantom ir intrigom.

kokie keisti būna žmonės, prisigalvoja problemų ten, kur nėra dėl ko.
aš jų turbūt niekad nesuprasiu.

Turbūt nėra nieko baisiau kaip nebijoti...

o galiausiai viskas tampa tik rutina...

bet ar visada?

pasakai "iki" nusisuki ir nueini...

ir, keista, nieko nenutinka. vel susitinki zmogu, vel gali pasakyto "labas".
turbut ismokau atsisveikint.
ne pasakyt "iki",

o jaust, kad pasaulis dar nesugriuvo..

o vistik...
kas gali but sunkiau uz pavasari?

o kartais...

uzsimeni ir nepasakai...

dangus apsiniauke...
lyja...
bet kaip nuostabiai kvepia slapias pavasaris..

o kartais, kai pateka saule...