(at)giminas įpusėjo...
sauskelnes palieku praeičiai ir ištempęs kaklą žiūriu, kas manęs laukia ateitį.

ir kas žino, gal ji nuostabi...

gera mylėt

pažiūriu nedrąsiai už kampo...
vaizdas truputi neryškus, bet negasdinantis...
užmetu akį  nueitą kelią ir žengiu toliau, už kampo...

kiek kartais nedaug tereikia, kad gyvenimas tęstųsi.
ir kaip būna liūdna, kai būtent tiek ir pritrūksta.

o tada... nelieka beveik nieko...

atgimimas prasidejo...

ux kaip gerai partraukeles =]

naktys. tokios mielos naktys. tokie paprasti jų džiaugsmai.
tik mokėk juos pajaust...

kai parašai pirmą sakinio žodį, ar žinai koks bus antras sakinys?
kai padarai pasirinkimą, kas gali garantuot, kad viskas bus taip kaip pasirinkai?

o galvoje taip tuščia...

sudužo pavasario iliuzija ir pabiro snaigėm...