Wumpscut - Fear In Motion Lyrics

There is no time
I feel it leaking
Seeking
I'm seething with confusion
I'm sliding through your mind
And you, you try to comprehend
Nothing
The mind cage of an animal
You swear you saw it
And what did you really see?
What was it?
What of it?
I'm looking through the dark
His red fingers flutter by
His air pushes past over the valleys I hold
What was it?
What of it?
He sits in static
genetically still
The sound finds its way in
Grabs him by his ears
Dragging and screaming through olive glass
What was it?
What of it?
I'm looking through the dark
His red fingers flutter by
His air pushes past over the valleys I hold
Seeing in circles
Trace in tracers
Wheel and angles
Angles within wheels
Seeing in circles
Trace in tracers
Wheel and angles
Angles within wheels
I found no peace in solitude
I found no chaos in catastrophe
I found no peace in solitude
I found no chaos in catastrophe
It's only their words they speak
So speak with your own
With your own

vynuogių.

tu ateisi.šiltą vasaros naktį,kai norėsis išgerti dar kažko..
ir visur iš gėdos ges šešėliai.

privertei kažkur giliai,o gal kažką iš paviršiaus..aprėpei pirštų galais mano blyškų veidą.ir kairiosios rankos pirštų galai akmeniniai.
nes juk muzika krenta greičiau nei į ją krenti tu.

mėlynai.šiltai..ir trūksta cigarečių.viena,vienas.VIENAS.kodėl mes nebe vieni,o tik ..trūksta nieko.ir kai pasidaro jau beveik dėgna ir tvanku nuo tiesos ir nagais nuslysta krentanti ašara.trūksta cigarečių.paskolini megztini ir jaučiuosi kaip namuose.undinė mieganti akvariume pilname sodos vandens.
gatvės tuščios ir gilios.kvapas artinasi ..tavo žvilgsnio.ir vėl ta drėgmė ir trūksta oro.
ir aš nepabėgau.nors tne kažkam manęs šiek tiek trūksta,bet trūksta tik dešiniosiso mano rankos ir šypsenos kai žvelgiu į kairę pusę.
tas amžinas..apgirtimas ir ieškojimas centų,kurie man grąžins.namus.
grižti VIENAM taip......
.velniop viską aplink.kažkur vanduo verčia pamiršti tai..ir.valandos ir laiškai.
mažas berniukas,niekada neturėjęs tėvo.
o pro virtuvės langą šviečia tamsa..
tu turi mane pažinti.

joo...

velniškai miela nosis

kadanors pasakysiu

Pamečiau raktą

Viskas labai paprasta-susikrauni daiktus,šauni pro duris nepalikęs netgi savo kvapo,nusišypsai nupiepusiam kaimynų Rikiui,Šmikiui,Džeriui,Tuzikui ar šiaip kokiam alsuojančiam padarėliui,šokteli dviem laiptais žemiau ir iškeliauji.į pietryčius.grybauti ar šiaip palėbauti su krankliais alkoholikais varnais.svarbiausia nepamiršti skėčio ir draugų,kurių čia neturi..bet taip netgi smagiau!galbūt.et,koks skirtumas gi po velnių..sėdi į pirmą pasitaikiusį autobusą-roplį-vėplį-kirminą neraliuotą,puškuojantį link tikslo.o tada..tik iškėlus ranką į padangę pastebi,jog dangus šypsosi TEN.ten rodos toli toli,kur siekia rankos ir kojos,ne tik mano,bet ir taburetės.(tik niekaip nepasiekia)..Ir ima akyse raibuliuoti tiltai,margų margiausi..grindiniai žaižaruojantys labiau nei bet kurios holivudo žvaigždės dantys.Irrr ima keliai linkti vidury tako,kurio niekada nemesčiau dėl nusususio vargano takelio.Nė už kąą!tik ne šiame gyvenime,tik ne šiame asmenyje..tik..tak..tik..tak..tak...tak..


..o atsidūrus ten, rytuose,nors gal kiek piečiau,aš imu žviegti tiesiai savo sielai į ausį..kaip kokia ryža kiaulė,kurią talžo su basliu už tai,kad per garsiai bezda.

ir gyvenimas tampa toks drėgnas,šviežias,tirštas ir su šiek tiek kartumo.ir jau nebesvarbu ar tą kartumą jauti ant mėlynos žolės,ar ant dangoraižio stogo,aptverto nuostabiais vaizdais,ar šalia neišsenkančio alaus bokalo,kurio dugne siela krapštosi užgulusią ausį..tiesiog verta šitaip norėti.tai gydo.

o ryte vysta saulė.ir daiktai pamiršti tik tradicija miela patapę.pašvinkusio lietaus balos,tuščias bokalas..ir kelias atgal į namus.akys užsimerkia,kad nematytų kaip tolsta savas lietus,kaip dyla namai ir parduotuvės susijungdami į vieną horizontalų nieką..ir kuo toliau,tuo labiau kietėja plastmasė.

Viskas labai paprasta-atidarai duris,krenti į lovą su batais ir raudi svyruokliui berželiui po langu,kaip buvo MIELA.nuostabu.įsivaizduoti bent trumpam,kad visa ši ***ų krūva taip ir liks krūva už ~280 km į kurią niekada gyvenime nebegrįši,kad ir kas benutiktų,kad ir kas bepasigestų.

Užčiaupk akis,mielasai prieše mano.Vistiek šią naktį pieniškos sriubos nebus.