Dabar aš jums įrodysiu,
kad upės žemyn, kad gėlės visaip,
kad arbūzo dryžiai, o stalas – dabar.

Aš dar įrodysiu žiemą, vasarą,
pavasarį, rudenį, mylimą
šunį.

Aš įrodysiu jums
poeziją, prozą, dramą,
skaičių sumas, dangaus ženklus,
rodyklės sukimąsi apie svetimą ašį.

Dabar aš banalybę, saują agrastų,
konotatą ir denotatą, kremą prieš miegą,
dušą ryte.

Įrodysiu ir jau rodau
progresą, regresą, ateities perspektyvas,
(kad ir kokie tenai būtų trejybės kampai, pagal Talį,
suma visada ta pati).

Už stiklo vanduo, lygus širdies plakimas,
vandenžolių siūravimas, nė vieno papildomo judesio.
Burbulai. Viens paskui kitą.

Dabar aš jums.

Kmita, Rimantas. Upės matavimas: Eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2


(si eilerasti sau dovanoju)

MAN PATINKA.

man patinka patinka,
kad dar liko va tiek va atostogu
  Penktadienis,
Sestadienis,
  Sekmadienis
Pirmadienis
Antradienis


man nepatinka
kad va
siandien paskutini karta matemes su urte siais kalendoriniais metais.
man-liudna-tuscia-ir-visaip-kitaip-nyku-apie-tai-galvoti




 
a-tos-to-gos
  ir nemiegu iki pietu.

visa,
kas pukuota, geleta, dryzuota, languota, taskuota, 

kvepia. 




saldumais.
 


ir jei pukai salotines spalvos,
o dryziai oranzines-violetines,
    o languciai erzinanciai zali ir roziniai
o taskeliai ryskiai zydri kaip zveju valtys vietname
o geles - juodai baltos



retro.
  spektyva



<o, sako, man paraamnezija>





 
ir as nieko negaliu su savim padaryti.nes-man-taip-patinka




geleta-pukuota-languota-dryzuota-taskuota




nors.gal.taip.niekada.ir.nebuvo.




juk kai esu (o, esu!!) beprotiskai Laiminga Laiminga Laiminga nekolekcionuoju akimirku;):)



ir-kai-taip-eini-ir-viskas-beprotiskai-gerai-ir-gera-ir-nesv arbu-kam-sypsaisi-nes-is-tiesu-nesisypsai-niekam-ir-kai-su-k uo-nors-kalbi-neprisimeni-su-kuo-ir-apie-ka-kalbejai-tiesiog -kalbejai-ir-kai



esu Laiminga Laiminga;):)






VA TAIP.   






<>

aha

Spalio 4d. 18val

"... Širdies gilumoje vis dėlto ji laukė kokio įvykio, kaip sudužusio laivo jūreiviai, ji su beviltiškomis ašaromis, dairėsi po savo gyvenimo vienatvę ieškodama kokios baltos burės. Ji nežinojo nei koks bus tas įvykis, nei koks vėjas jį atpūs, nei į kokią pakrantę ją nuneš; nenumanė, ar tai bus valtis, ar trijų denių didlaivis, ir ar jis bus prikrautas rūpesčių, ar kupinas palaimos. Bet kas rytą atbusdama tikėjosi, kad štai šiandien tikrai jo sulauksianti, ir ji klausėsi krebždesio pašokdama iš vietos, stebėjosi, kad vis dar niekas neįvyksta; paskui, saulei leidžiantis, kaskart liūdnesnė troško, kad tai jau įvyktų rytoj." ("Madam Bovari"  Gustave Flaubert)



"Madam Bovari". Gustave Flaubert
Režisierius: VAITKUS Jonas
Kompozitorius: RIMŠA Linas
Dailininkas: ŠIAULYTYTĖ Medilė
Vaidina: BALANDIS Saulius (LNDT aktorius) (Autorius), MIKULIONYTĖ Eglė (LNDT aktorė) (Ema Bovari), BAGDZEVIČIUS Rimantas (LNDT aktorius) (Šarlis Bovari), RUMŠAS Vytautas (Rudolfas), GRIGOLIS Vytautas (LNDT aktorius) (Vaistininkas Ome), TAMULYTĖ Aurelija (Vaistininko Ome žmona), VOZBUTAS Arūnas (LNDT aktorius) (Žiustenas), BIČIŪNAITĖ Monika (LNDT aktorė) (Felisitė), MARTINAITIS Vaidotas (LNDT aktorius) (Kunigas), SIAURUSAITIS Džiugas (LNDT aktorius) (Lerua), BULOTAITĖ Neringa (LNDT aktorė) ("Auksino liūto" savininkė), GARUOLYTĖ Regina ("Auksinio liūto" savininkė), SKARDŽIŪNAITĖ Ramunė (LNDT aktorė) (Dama), VILŪNAITĖ Jūratė (LNDT aktorė) (Dama), DAPKŪNAITĖ Jolanta (LNDT aktorė) (Liučija di Liamermur), RUMŠAS Vytautas (jaun.) (Leonas), KATAKINAS Jonas (Vikontas), KANIUŠONIS Vytautas (Lerua)


Apie Gustave'ą Flaubert'ą

  Gustave'as Flaubert'as gimė 1821 metais Ruane, tame pačiame Prancūzijos mieste, kuriame gyveno jo romano herojė madam Bovari. Kadangi augo medikų šeimoje, Flaubert'o vaikystė ir paauglystė buvo paženklinta ligoninių, gedulo ir kančių dvasia. Rašyti pradėjo dar būdamas mokykloje. 1840-aisiais išvyko į Paryžių studijuoti teisės, tačiau mokslus nutraukė, ištikus pirmajam nerviniam priepuoliui. "Jaunystėje buvau bailys. Bijojau gyvenimo",- rašė jis vėliau savo bičiulei George Sand. Po viso to Flaubert'as atsidavė kūrybai. Nors jis guodėsi, jog "aš esu lokys ir liksiu lokiu savo irštvoje", tačiau vienatvės kęsti neteko. Rašytojas susirašinėjo ir bendravo su kitais savo kartos intelektualais. Apie 1850 metus jis daug keliavo, aplankė Afriką, Siriją, Turkiją, Graikiją, Italiją. Grįžęs pradėjo rašyti garsųjį romaną "Madam Bovari", kurį pabaigė tik po penkerių metų. Tuo metu romanas buvo smerkiamas, nes realistinis santuokinės neištikimybės vaizdavimas prieštaravo tuometinėms moralės ir religijos normoms. Dabar manoma, jog tai buvo vienas pirmųjų modernistinių romanų.

  Septintajame dešimtmetyje Flaubert'as mėgavosi šlove rašytojų bei Napoleono III dvaro aplinkoje, bičiuliavosi su Emiliu Zola, George Sand, Hippolyte'u Taine'u, rusų rašytoju Ivanu Turgenevu - su pastaruoju Flaubert'ą siejo artimi estetiniai idealai, pirmiausia realizmas bei objektyvus tikrovės vertinimas. Iš prigimties Flaubert'as buvo melancholikas ir perfekcionistas - knygas rašė ilgai, o laiške Ernestui Feydeau prisipažino: "Knygos gimsta ne kaip vaikai, bet kaip piramidės. Ir yra tokios pat beprasmės". Iš  Flaubert'o kūrinių taip pat minėtini "Salambo" (1862) - pasakojimas apie 240-237 m. pr. Kr. vykusią Kartaginos apgultį, "Trys pasakojimai (1872), "Šv. Antano gundymas" (1874). Paskutinysis jo kūrinys, romanas "Bouvard ir Pécuchet", liko nebaigtas - rašytojas mirė 1880 m. gegužės 8 d.

  Gustave'as Flaubert'as ilgą laiką pritarė savo kartos romantiškajai ekstazei, tačiau linko ir į realizmą ar sentimentaliąją literatūrą. Jo kūrinių stilius tarsi susidvejinęs - romantiška meilės lyrika puikiai derinama su tikroviškais aprašymais, kurie verčia skaitytoją beveik materialiai pajusti vaizduojamus dalykus. Flaubert'as realizmui suteikė grožio. Jis prisijungė prie Natūralistų mokyklos, grupelės menininkų, kurie su medicinišku kruopštumu vaizduodavo juos supantį pasaulį. Savo kūriniuose Flaubert'as niekad neatskleidžia savo požiūrio. Jo nuomone, rašytojas neturi teisti, mokyti ar aiškinti tam tikrų dalykų, jis turi likti neutralus. Toks rašymo stilius vėliau buvo plačiai naudojamas ir kitų rašytojų.



Apie "Madam Bovari"

  Kodėl Flaubert'as parašė "Madam Bovari"? Kai kurie kritikai mano, jog šis romanas paremtas tikrąja romantiškos meilės istorija tarp Flaubert'o ir jo meilužės, Elisos Schlesinger, ištekėjusios ir vienuolika metų už jį vyresnės moters. Kiti tiki, jog tai tik satyra, pajuokianti buržuazijos romantiškus įsitikinimus. Tačiau Flaubert'as kartą pasakė - "Madam Bovari esu aš", taigi savo paties išgyvenimus, galimas daiktas, jis sudėjo į savo herojės Emos širdį.

  Romanas iki šiol vertinamas kaip gilus, tobulas ištekėjusios moters jausmų bei išgyvenimų aprašymas. Ema siekia išsilaisvinti iš santuokinio gyvenimo nuobodulio, dėl to ji pasineria į meilės nuotykius - pirmiausia su teisininku Leonu, vėliau su Rudolfu. Meilė Rudolfui jai pasirodo tokia tikra, kad ji ryžtasi pagaliau ištrūkti iš savo namų ir pabėgti su mylimuoju. Tačiau ji lieka išduota. Negelbsti ir atnaujinti ryšiai su Leonu - Ema Bovari nutraukia savo gyvenimą. Pats pasakojimas pilnas simbolių, dialogai lengvi ir grakštūs. Tai nėra vien išdavystės istorija - Ema kovoja, ji kenčia nuo savo pačios būdo ir jautrumo. Ji pilna svajonių, paslapčių, aistros, kurios nėra kaip įprasminti. Ji graži tiek savo išore, tiek vidum. "Meilė tai tik ilgesio metafora" - rašo J.Culler. Ema Bovari gyvena apsupta nuobodulio, kuris neturi nieko bendro su dykinėjimu ar tinginyste, greičiau tai neišsipildę troškimai, ilgesys to, apie ką Ema tiek kartų buvo skaičiusi knygose. Ji manė, jog vedybos suteiks jai pilnatvę, tačiau klydo, nes buvimas su vyru jai greitai tapo tuščias ir nepakenčiamas. Šeimoje ji nejautė emocijų, nebetikėjo svajonėmis, beveik niekada nesijuokė. "Flaubert'as turėjo silpnybę beprotystei, ir Ema Bovary yra puikus išprotėjusio žmogaus sukurtas personažas". (Anil Ramdas)

  "... Širdies gilumoje vis dėlto ji laukė kokio įvykio, kaip sudužusio laivo jūreiviai, ji su beviltiškomis ašaromis, dairėsi po savo gyvenimo vienatvę ieškodama kokios baltos burės. Ji nežinojo nei koks bus tas įvykis, nei koks vėjas jį atpūs, nei į kokią pakrantę ją nuneš; nenumanė, ar tai bus valtis, ar trijų denių didlaivis, ir ar jis bus prikrautas rūpesčių, ar kupinas palaimos. Bet kas rytą atbusdama tikėjosi, kad štai šiandien tikrai jo sulauksianti, ir ji klausėsi krebždesio pašokdama iš vietos, stebėjosi, kad vis dar niekas neįvyksta; paskui, saulei leidžiantis, kaskart liūdnesnė troško, kad tai jau įvyktų rytoj."




*****

  Režisierius Jonas Vaitkus: XIX a. rašytojo Gustave'o Flaubert'o knyga "Madam Bovari" tinka ir mūsų laikui. Vienaip ar kitaip tie klausimai - visuomenės moralės atžvilgiu - iškyla ir žmogui, ir šeimai. Kas yra meilė, aistra, kas - atsakomybė? Visos tos temos Flaubert'o romane "Madam Bovari" labai aiškios. Mus skiria laikas, keistai skambantys pavadinimai, bet žmogaus esmė nesikeičia. Nei mokslas, nei filosofija, nei aktualijos nepakeitė nei žmogaus užuomazgų, nei grandžių, kurios jį sudaro. Mes tik dar kartą galim suprasti, kad viskas kartote kartojasi, tereikia mokėti išgyventi, reikia mokėti būti. Nori ar nenori - turi atsakinėti į tuos pačius klausimus. Jokia kita patirtis tavęs neišmokys. Tu gali gyventi tik suvokdamas, kad tos problemos yra artimos bet kuriai tautai, bet kuriam europietiškai mąstančiam europietiškos kultūros žmogui.

  Tarp daugybės kitų gražių romanų Flaubert'as šiandien išnyra gal todėl, kad jis labiau plėtoja moters temą, kuri nėra taip giliai analizuojama literatūroje. Moters pasaulis vis tiek yra kitoks, su kitokia atsakomybe jos gyvena gyvenimą.

  Literatūra kitokia medžiaga nei teatras, jos užduotis - išreikšti kiekvieno personažo emocinį priežastingumą. Flaubert'ui svarbu ir peizažas, ir buitinės detalės, ir gamtos atmosfera, ir žmogaus vidinė būsena, ir įvairūs procesai. Kada jis tai fiksuoja, atrodo, jog jis tą daro lėtai, bet kai visa suvedi į vyksmą, kai visa susluoksniuoji, sutelki į vieną tašką, įsitikini, kad jo kūryba toli gražu nėra ištęsta. Man svarbiausia atskleisti Madam Bovari vidinę energiją, su kuria ji nori tą gyvenimą išgyventi, ieško atsakymų į savo klausimus ir jų neranda. Ji blaškosi tol, kol baigia savižudybe.

Į Šlovę.
šiandien, ir
taip kiekvieną dieną
vis arčiau ir arčiau
(kūrybinio tobulėjimo ribos)

noriu-->skubu-->bėgu

dziugu.

gavau bendrika.
tramparam

pirksiu puodu ir keptuviu

----
    issikeliu arba rugpjucio 27, arba rugpjucio 29.

cia-dar-nezinia-kaip-bus-su-tuo-kulturos-tvartu

(mat bilietu po 25lt jau nebera)

uh.

siandien ta diena, kai
vel pradedu.

planuoti.
 
(uzmirstu visus tuos nonsensus
apie vestuves,
biciu auginima,
    apgriuvusi nama,
liepteli,
    riesutu pyraga,
skambalelius
  ant palanges katina balta, galiausiai
languotas staltieses sekmadieniais, uzmirstu.)

issitraukiu raudona aplanka kietu metaliniu virseliu, zalia tusinuka ir daugybe geltonu lipniu lapeliu.

  darbai ir dienos.
nebe dienos ir dainos. 

    zoleliu rinkimai. zoleliu dziovinimai. pakanka.


N.B.
ne tik ispanu kalbos kursai.


   

ieva, nebuk kvaila.

as nuostabi.

turiu ezia korta i visks normalei