Dabar aš jums įrodysiu,
kad upės žemyn, kad gėlės visaip,
kad arbūzo dryžiai, o stalas – dabar.

Aš dar įrodysiu žiemą, vasarą,
pavasarį, rudenį, mylimą
šunį.

Aš įrodysiu jums
poeziją, prozą, dramą,
skaičių sumas, dangaus ženklus,
rodyklės sukimąsi apie svetimą ašį.

Dabar aš banalybę, saują agrastų,
konotatą ir denotatą, kremą prieš miegą,
dušą ryte.

Įrodysiu ir jau rodau
progresą, regresą, ateities perspektyvas,
(kad ir kokie tenai būtų trejybės kampai, pagal Talį,
suma visada ta pati).

Už stiklo vanduo, lygus širdies plakimas,
vandenžolių siūravimas, nė vieno papildomo judesio.
Burbulai. Viens paskui kitą.

Dabar aš jums.

Kmita, Rimantas. Upės matavimas: Eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2


(si eilerasti sau dovanoju)