Tai ka kiekvienas turi pasiimti:

maisto:

            duonos, batono,

            1 vnt „Turisto pusryciu“ („tusonke“),     

            300 g surio,

            200 g. desros arba kumpio,

            4 agurkus arba pomidorus,

            10 bulviu, 

            400g. makaronu arba kruopu,

            uogienes,

            cukraus ir arbatos arba kavos;

ne
niekas niekada ir neieskojo tu metaliniu vazoneliu gelems (gvazdikams???)
neieskojo
  neieskojo - per daug rizikinga
neieskojo - pagalvojo "o kam, juk ir taip gerai.saugu"
tiesiog neieskojo
  arba
neieskojo - bijojo rasti
 

o tada prasidetu. rytiniai ir vakariniai geliu (gvazdiku???) laistymai. tada prasidetu.
 
o tada reiktu.

      o tada negaletu, nes pritruktu laiko, o labiausiai noro.
ir nieko nebutu taip kaip ir dabar nera.
   
        ir nieko cia baisaus.
tie gvazdikai net nekvepia. sakykim.

sendaikciu turguj ieskant metaliniu vazoneliu gelems (gvazdikams???)

siandien ieskosiu savo kurybinio tobulejimo ribos.

(ir dar kita savaite, labiausiai tai kita savaite.)

Moterys piktai ir su pašaipa reagavo į naują Vatikano dokumentą dėl feminizmo, sakydamos, jog Vatikanui vadovauja vyrai, norintys pasukti istorijos ratą atgal ir pastatyti moteris į tariamai joms deramą vietą.

Šeštadienį išplatintame Romos katalikų Bažnyčios dokumente tvirtinama, kad šiuolaikinės feministės, kovodamos už valdžią ir lyčių lygybę, pakerta tradicinę šeimos koncepciją ir sukuria atmosferą, kurioje tos pačios lyties asmenų santuoka darosi visuotinai priimtina.

JAV įsikūrusios organizacijos „Katalikai už laisvą pasirinkimą“ prezidentė Fransis Kisling (Frances Kissling) pareiškė, jog skaitydama dokumentą pasijuto lyg „būtų įkritusi į laiko skylę“, geriausiu atveju atsidūrusi praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje.

37 puslapių dokumente, pavadintame „Apie vyrų ir moterų bendradarbiavimą Bažnyčioje ir pasaulyje“, Vatikanas teigia, kad darbo santykiuose moterys turėtų būti gerbiamos ir turėti lygias teises, nors būtina pripažinti ir išryškinti skirtumus tarp lyčių. Čia sakoma, kad daugeliui moterų atrodo, jog pirma turi pavirsti „vyrų priešybe“, kad pasijaustų savimi.

Kai kurias senas Vatikano pozicijas atkartojusiame dokumente taip pat kritikuojamos feminisčių pastangos panaikinti lyčių skirtumus. Tokios pastangos, pagal tai, suteikia peno ideologijoms, abejojančioms iš motinos ir tėvo sudaryta šeimos struktūra, ir faktiškai prilyginančioms homoseksualumą heteroseksualumui.

„Taip kalbėti gali tik vyrai, nepažįstantys moterų ir nesuvokiantys, kokios neįsivaizduojamai didelės naudos moterų teisių judėjimas davė tiek vyrams, tiek moterims“, — sakė F. Kisling.

Pasak buvusios Europos Komisijos narės ir dabartinės europarlamentarės Emos Bonino (Emma Bonino), Vatikanas rašo apie jau nebeegzistuojantį pasaulį.

„Šį laišką taip pat gerai galėjo parašyti „al-Azhar“ imamas, — sakė ji, turėdama omenyje Kaire veikiančią įtakingiausią musulmonų sunitų religinę instituciją. — Katalikų Bažnyčios naudai reikia pripažinti, kad jokia religija nėra didelis moterų draugas. Jie negaili komplimentų, bet kai pajaučia spaudimą užleisti savo pozicijas, liepia neužmiršti savo žmonos, slaugės, motinos ir močiutės vaidmens“.

Pasak Vatikano dokumento, nors motinystė yra „pagrindinis moters tapatybės elementas“, moterų nereikėtų vertinti vien iš dauginimosi požiūrio taško. Be to, nereikėtų smerkti moterų, kurios apsisprendžia pasišvęsti vaikų auginimui, o vyriausybės turėtų pasirūpinti, kad jos galėtų lengviau dirbti ne namuose, „neatsisakydamos savo šeimos gyvenimo“.

Kai kurių moterų nuomone, Vatikanas jų atžvilgiu užima globėjišką povyzą, kurios niekada neužimtų vyrų atžvilgiu.

„Visi žino, kad vyrai ir moterys yra skirtingi, ir feminizmo judėjimas visados laikėsi tokios pozicijos, — Italijos kairiųjų laikraščiui „L'Unita“ sakė Turino universiteto sociologijos profesorė Čiara Saraceno (Chiara Saraceno). — Mane visada šokiruoja tai, kad šis pamokomas tonas visada yra skirtas moterims, bet niekada vyrams“.

siuo metu europoje gyvena apytiksliai 8mln cigonu.

lietuvoje.

BA studijų programos: Kultūros istorija ir antropologija


Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro dieninių studijų programos vykdymo trukmė 4 metai - 8 semestrai (160 kreditų - 6400 val.).

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programos koncepcija
Istorijos mokslui plečiant savo pažinimo ribas, šiandien jau nebepakanka tradicinių jos tyrinėjimo būdų. Ilgą laiką istorijos samprata buvo redukuota išimtinai į politinės istorijos ir ekonominių santykių istorijos pažinimą, paliekant nuošalyje kultūros istoriją, kuri iš principo visuomet sankcionavo aukščiau išvardintų istorijos masyvų supratimą. Šiandien iš esmės pasikeitė ir pačios kultūros samprata.
Tradicinė kultūros istorija buvo suvokiama kaip kultūrinių institucijų, t. y. mokyklų, univer-sitetų, spaustuvių, draugijų etc., arba kaip tam tikrų kultūros reiškinių istorija. (Žmogaus vertybių ir idėjų sritys buvo "atiduotos" kitiems mokslams - menotyrai, literatūrologijai, ki-notyrai, religijotyrai, etc ). Be to, ji buvo tik spalvingas fonas politiniams įvykiams interpre-tuoti. Visiškai nebuvo svarstomos kultūros istorijos periodizacijos problemos, kultūros re-fleksija istorinėse visuomenėse, įvairių kultūrinių epochų tarpusavio sąryšiai, kultūrines epochas reprezentuojančių idėjų sklaida Lietuvos istorijoje. Ypač komplikuota yra moder-niosios kultūros samprata, kuri dažniausiai atspindėjo atskirų kultūrinio gyvenimo faktų seką tarpukario visuomenėje.
Greta kultūros istorijos didelis dėmesys teikiamas ir antropologijai. Kultūrinė antropologija padeda suvokti šiuolaikinius multikultūriškumo aspektus. Būtina atsižvelgti į dar vieną aplinkybę. Jau kuris laikas savo veiklą Lietuvoje plėtoja Kultūros ir meno institutas. Tai reiškia, kad mokslo politikoje jau suprastas kultūros tyrimų aktualumas, tuo tarpu aukštojo mokslo studijų struktūroje tokios kultūros istorijos studijų programos nebūta iki šiol niekur. Taigi, mūsų siūloma bakalauro studijų programa padėtų sėkmingai spręsti kultūros istorijos ir antropologijos tyrinėjimuose iškilusias problemas.

Programos tikslas. Rengti aukštos kvalifikacijos, plataus humanitarinio išsilavinimo spe-cialistus, kurie galėtų dirbti įvairiose kultūros, mokslo ir švietimo institucijose.

Programos uždaviniai
Suteikti būsimiems kultūros istorijos ir antropologijos specialistams tvirtą teorinį pagrindą, kurį sudarytų istorijos ir antropologijos metodologinių, istorijos ir antropologijos pamatinių koncepcijų ir didaktinių tyrimų įgūdžiai ir profesinės žinios.
Ugdyti kritišką istorinį ir antropologinį mąstymą, savarankiškos mokslinės analizės pastangas ir šiuolaikinės istorijos ir antropologijos didaktinį supratimą

JAUCIUOSI PUIKIAI
    GYVENU PUIKIAI
  SEKASI PUIKIAI

 




ir nemeluoju.
  nors
  jei ir meluociau, melas butu PUIKUS.




--------------
dabar pakanka pa-gal-vo-ti apie viena-neitiketinai-miela-jauku-puiku-zmogu. ir.

JAUCIUOSI PUIKIAI
  GYVENU PUIKIAI
SEKASI PUIKIAI

;)

sapnas: prinoke sermuksniai.

 




    vokieciu kalba atmintinai eilerasti ismoksiu