Rytinis arbatos puodelis ir vienas šaukštas cukraus. Įsitempusios venos, perskaityti visi laikraščiai. Pasimėgauta karo nuojautos užuomazgomis. Kiek daug kraujo, tiršto raudono, stingstančio. Prisiminiau kaip gera buvo kai jaučiausi protingu.

Elipsė mane sužavėjo. Kruvinas paukštis ryt atsiguls prie mano kaulų.

Galvotrūkščiais bėgu per ledu padengtą zebrinę juostą. Blumt ir pagavau zuikį. Fu kaip šiurkščiai skamba. O kruvinį keliai tirpina ledą ant žemės.

Kyšt ranką pro durų plyšį. Oi kaip šalta ir su kita ranka trinkt duris. Viskas atrodė šauniai tik vat ranka liko už durų, o durys ką tik perdažytos radonai.

Pargyniau ožį iš lauko ir paėmęs peilį atpjoviau jam duonos riekelę į kurią įdėjau žiurkių nuodų.

Rupūžę prarijau tik tam, kad neskaudėtų skrandį. Ir patikėkit nebejaučiu skrandžio skausmų, nes rupūžė šokinėja žarnynu...

Žiemiškas oras paslėpė plunksnas. Žydintys sodai užges atmintį.

Dvi susilietusios minkštos plokštumos?

Vyrų krūtinės, kai jie bučiuojasis.

Laukia tragiškas laiko gaišimas be penkiolikos penkios.

Stebėjau šiandien kaip maitinasi žiurkė. Perkandus veną, godžiai siurbė dar gyvus gulinčiojo syvus. Išraudau ir apkabinęs stiklą degtinės spjoviau ton pusėn. Gerai, kad žiurką ir mane skyrė voratinklis.