Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 36 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2010-09-04 23:52
panda vardu pamda

***

ledai iš aparato
metalinio, tamsią rudens naktį
gedimino prospekte.
2010-04-26 23:28
panda vardu pamda

***

param pram, param pram
2010-03-20 14:13
panda vardu pamda

pagiriai rimti

apie matematiką:
o jeigu viską
padauginus iš tavęs

susapnuoti VISUS kambary
esančius daiktus(panašiai kaip išvardint).

nu ir obuoliai
2010-02-28 23:29
panda vardu pamda

subjektas:chaimas

- kodėl šita cukrinė bloga?

- nes ji neigia mano cukrinės vaizdinį.


didikai tarp cukrinių
2010-01-03 12:47
panda vardu pamda

***

"Vienišieji myli vienišuosius. Myli labiau
Jie myli vėlų rudenį lapais gličiais ant priekinio
Automobilio stiklo, ir ant grindų purvu, ir vynuogių džiovintu prakaitu
Delnuos, myli garsu, tylai nervus sudraskančiu,
Myli šlapia anglim, kai ją suspaudi stipriai, gali nupiešt siūbuojančius
Veidus ant pokaičio odos auksinės. Vilkolaki, būk sveikas!
Tos šventės, kurios mirga už langų, mums nepriklauso
Palaikyki savo skausmą sau. Vienišieji myli labiau    "



iš Liana Langa "Bezpiederigie mil bezpiederigos"
2009-03-28 00:16
panda vardu pamda

-

neišeit iš šito tekėjimo, neįsileist erdvės daiktų. arba priimt juos kaip
Dievui artimą ligą. sapnuot ilgai, visas paras skrosti rega, tik ji liko, visa kita lėtai nusileido upės slėniais ir pasilaidojo šerkšno mieste. žmonės, gaisrai nutolo.. netolygiai stipriai lyja ir nelieka atominio skausmo. sapnuot šaltą, skaidrią tamsą ir ribinį laiką. ir tylių vandenų mirgėjimą.
Ir nebijot gaisrų aplankančių namus. nei vaiduoklių, nei švelniai kankinančio angelo. nes visa kas ištinka, mums atleidžia. už mūsų silpnumą. ir už tai, kad pramiegam. kad sapnų vandens prigėrę lyg nuodų mes amžinai numirę. ir amžinai pulsuojam šitą laiką.
Ir kartais kalba pomirtinis radijas. silpnais minorais verkia mimai. jau nebesninga,
bet gretimam name dar nuolat skamba
pianinas, taip švelniai lyg prieš pasaulio pabaigą
2009-03-24 23:20
panda vardu pamda

nešventimai

šiandienai neturiu ką pranešti. baigia susmegti žvakės, dienų likučiai siaučia pažemiais. diena, kai neparašysi eilėraščių ir kai nelyja. kai visi primena, kad esi. ir kad ištvertum šią dieną būtinai reikia išgerti vyno. ir kad žėrūnas apsilankytų.
bet nuostabiausias - mano cinikas senelis, atėjęs penkiom minutėm iš pareigos, suvalgęs duonos kriaukšlę ir išėjęs. puikuolis. aš jį vien tapau.
ką dar galiu pasakyti. pirmą kartą rašau dienoraštį nenutolus nuo savo "gyvenimo". nes nelyja ir negrimzta.
gipsinė voltero galva spokso.
gipsas ir tulpės



o čia šiaip sau, kad nenutoltume nuo dvelkimų:


ir mano namai palikę
vaidentis tamsioj lygumoj, kur gyvsidabris
nejuoduoja ir nealpsta dangus nuo tvankumo
tik namus – raketas išverčia
mes jau kylam.  ten kur mūsų niekas nelaukia
ir nėra nelygumų. tik pasivaidenančios lygumos
su daugybe smulkių daugiaaukščių
sningant daiktais


03 15 
2009-03-21 23:34
panda vardu pamda

iš sausio

nesantis, virpantis
miestas, ligi skausmo nenaujas, primenąs žvilgsnį, žvligąs, cypiantis
žaislo vidus su katedrom, rotušėm, vėluojančių traukinių laikinosios stotys, ir ta akis užsiuvusi sepija,
po karo likęs portretas, atomais miegąs, kaip ir aš, kaip ir visas tas miestas, cypiantis, trūkčiojantis, virpąs,
užvirtęs lipniais laikrodžių krašteliais, ir neįleidęs manęs į namus - sėdžiu
muzikinio teatro foje -
tiksiu.


1 2
[iš viso: 20]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą